Vasario 6

Vasario 6 yra 37-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 328 dienos (keliamaisiais metais – 329).

Informacija

Vardadieniai

Alkanta – Alkantas – Alkantė – Alkis – Alkmena – Alkmenas – Alkmenė – Darata – Dora – Doras – Dorė – Dorys – Dorotė – Dorotėja – Dorotėjas – Paulius – Povilas – Titas – Tušė – Tužė – Urtė – Živilė – Žyvilė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1936 – Vidaus reikalų ministro nutarimu Lietuvoje uždraustos visos politinės partijos, išskyrus valdančiąją Lietuvos tautininkų Sąjungą;
• 1937 – iš Antverpeno į Klaipėdą laivu atgabenti 35 varpai skirti Kauno Vytauto Didžiojo Karo muziejaus bokšto karilionui;
• 1995 – Vilniuje Lietuvos ir Baltarusijos prezidentai Algirdas Brazauskas ir Aleksandras Lukašenka pasirašė sutartį dėl geros kaiminystės ir bendradarbiavimo bei valstybinės sienos nustatymo;
• 1999 – Pravieniškių griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje atidarytas specialus skyrius žmogaus imunodeficitu (ŽIV) užsikrėtusiems kaliniams;
• 2000 – Vilkaviškio kapinėse atidengtas lietuvių išeivijos skulptoriaus Vytauto Kašubos paminklas „Kario mirties alegorija“;
• 2005 – didžiausia pasaulio klasikinės muzikos įrašų kompanija „Naxos“ išleido Osvaldo Balakausko „Requiem“, skirtą Lietuvos diplomato – Stasio Lozoraičio – atminimui ir pelniusi kompozitoriui Nacionalinę premiją;
• 2009 − energetikos ministru paskirtas Arvydas Sekmokas.

Gimimo dienos

• 1858 m. – Karolis Petruškevičius, siuvėjas ir knygnešys (m. 1934 m.).
• 1880 m. – Stanislovas Vilhelmas Radvila, Lenkijos didikas, valstybės ir karinis veikėjas (m. 1920 m.).
• 1891 m. – Jackus Banys, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1943 m.).
• 1915 m. – Feliksas Daukantas, Lietuvos dailininkas dizaineris, dizaino specialybės pradininkas Lietuvoje (m. 1995 m.).
• 1920 m. – Prudencija Bičkienė-Jokūbauskienė-Navickaitė, Lietuvos operos dainininkė, JAV lietuvių visuomenės veikėja (m. 1993 m.).
• 1932 m. – Adolfas Jonas Vilimavičius, Lietuvos ir Vilniaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1934 m. – Vytautas Pupeikis, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1941 m. – Kazimieras Vytis Atkočiūnas, Lietuvos ir Vilniaus miesto ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1942 m. – Konstancija Brundzaitė, Lietuvos kompozitorė, dailininkė (m. 1971 m.).
• 1943 m. – Albinas Sujeta, Lietuvos ir Lazdijų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1944 m.:
  • Antanas Klibavičius, Lietuvos miestotvarkos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
  • Benjaminas Zelkevičius, lietuvių futbolininkas, treneris. 1990–1991 m., 1995–1997 ir 2000–2003 m. treniravo Lietuvos rinktinę. Žaidė puolėjo pozicijoje Vilniaus „Žalgirio“ komandoje, kur per 331 rungtynes įmušė 50 įvarčių. Du kartus išrinktas geriausiu Lietuvos futbolininku (1972, 1973 m.). Nuo 2009 m. sausio mėn. pabaigos treniravo Vladivostoko „Luč-Ènergiâ“ komandą, bet 2009 m. gegužės 16 d. pasitraukė iš šio posto..
• 1945 m.:
  • Paulius Kavaliauskas, Lietuvos geografas, kraštotvarkininkas, habilituotas fizinių ir technologijos mokslų daktaras.
  • Rimgaudas Pranas Misiūnas, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1946 m. – Regina Koženiauskienė, Lietuvos kalbininkė, vertėja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.
• 1953 m. – Stasys Kropas, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, docentas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras. Dėsto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
• 1954 m.:
  • Algimantas Kirkutis, Lietuvos gydytojas kardiologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
  • Viktoras Varanavičius, Lietuvos pedagogas, Šiaulių miesto visuomenės veikėjas.
• 1956 m. – Arūnas Baltėnas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1980 m., dirbęs kultūros paveldo programose, pagarsėjęs meniškomis senamiesčio, paukščių fotonuotraukomis.
• 1959 m.:
  • Aloyzas Jočys, Lietuvos ir Rokiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Dalia Štraupaitė, Lietuvos ir Visagino savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
  • Jaroslavas Melnikas, rašytojas, literatūros kritikas, filosofas.
• 1960 m. – Vytautas Juškevičius, Lietuvos ir Raseinių rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m.:
  • Petras Geniušas, Lietuvos pianistas, pedagogas.
  • Vincas Olechnovičius, Lietuvos ir Trakų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m.:
  • Titas Masiulis, vienas iš Sausio 13-osios įvykių aukų, žuvo sausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (m. 1991 m.).
  • Vytautas Gimžauskas, Lietuvos ir Ignalinos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1967 m. – Markusas Roduneris, šveicarų ir Lietuvos kalbininkas, lyginamosios kalbotyros specialistas, vertėjas. Verčia iš lietuvių į vokiečių k..
• 1970 m. – Edgar Obločinski, Lietuvos ir Šalčininkų rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1973 m. – Irmantas Jarukaitis, teisininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjas, teisėtyrininkas europeistas, Vilniaus universiteto (VU) lektorius, viešojo administravimo (ES srityje) teisininkas.
• 1975 m. – Saulė Cameron-Kvedaravičiūtė, Lietuvos ir Biržų rajono politinė bei visuomenės veikėja.

Neaprašyti

• 1959 – Jaroslavas Melnikas, literatas, literatūros kritikas.

Mirtys

• 1840 m. – Peteris Bolenas, vokiečių kalbininkas, lietuvių liaudies dainų rinkėjas (g. 1796 m.).
• 1942 m. – Jonas Jurgis Bulota, Lietuvos visuomenės ir karinis veikėjas, generolas, veterinarijos gydytojas (g. 1855 m.).
• 1943 m. – Izidorius Tamošaitis, Lietuvos kunigas, filosofas, visuomeninkas, spaudos darbuotojas, profesorius (g. 1889 m.).
• 1949 m. – Stasys Matijošaitis-Esmaitis, pedagogas, literatas, kultūros ir politikos veikėjas (g. 1877 m.).
• 1951 m. – Benediktas Andriuška-Andruška, religinis rašytojas, vertėjas (g. 1884 m.).
• 1990 m. – Janina Degutytė, lietuvių poetė, vėlyvosios lyrikos romantikė, eilėraščių vaikams autorė (g. 1928 m.).
• 1997 m.:
  • Stasys Jankauskas, Lietuvos veterinarijos gydytojas (g. 1899 m.).
  • Vaclovas Bliznikas, Lietuvos matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. 1930 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1685 – Jokūbas II tampa Anglijos karaliumi po savo brolio Karolio II mirties;
• 1833 – JAV išradėjas Samuelis Morzė viešai demonstravo elektrinį telegrafą;
• 1861 – Anglų admirolas Robertas Rikrojus įspėjo išplaukiančius laivus apie štormą jūroje. Tai pirmoji žinoma orų prognozė;
• 1873 – Peru ir Bolivija sudarė slaptą karinį aljansą. Čilės istorikai tai laiko viena iš Ramiojo vandenyno karo priežasčių;
• 1904 – prasidėjo Rusijos ir Japonijos karas;
• 1933 – Oimiakone (Jakutija) užfiksuotas 68 °C šaltis;
• 1935 – pradėtas pardavinėti stalo žaidimas Monopoly;
• 1943 – debiutavo jaunas dainininkas Frankas Sinatra;
• 1952 – Jungtinę Karalystę pradėjo valdyti Elžbieta II;
• 2001 – Arielis Šaronas laimi Izraelio ministro pirmininko rinkimus;
• 2004 – savižudžio ataka Maskvos metro nusineša 40 gyvybių ir sužeidžia 129 žmones. Dėl išpuolio apkaltinami čečėnų separatistai.

Gimimo dienos

• 1756 m. – Aronas Buras, JAV politikas, JAV nepriklausomybės karo didvyris ir nuotykių ieškotojas. Tomo Džefersono valdymo metais jis tai pat buvo trečiasis JAV viceprezidentas (1801 - 1805) (m. 1836 m.).
• 1887 m. – Zigfrids Mejerovičs, buvo pirmasis Latvijos užsienio reikalų ministras (nuo 1918 m. lapkričio 29 d. iki 1925 m. sausio 25 d.), o vėliau Latvijos ministras pirmininkas (nuo 1921 m. birželio 19 d. iki 1923 m. sausio 26 d. ir nuo 1923 m. birželio 28 d. iki 1924 m. sausio 26 d.). Zigfrids Mejerovičs buvo Latvijos valstiečių sąjungos narys (m. 1925 m.).
• 1892 m. – William Parry Murphy, amerikiečių fizikas, 1934 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1987 m.).
• 1895 m. – George Herman Ruth, Jr., amerikiečių kilmės beisbolo žaidėjas, nuo 1914 iki 1935 metų žaidęs MLB lygoje. Įvairiose apklausose ir įvertinimuose ne kartą vadintas geriausiu visų laikų beisbolo žaidėju. Jo pasiektimai bei charizmatiškumas pavertė jį viena iš žinomiausių XX a. 3-dešimtmečio asmenybių (m. 1948 m.).
• 1903 m. – Siko Dolidzė, gruzinų kino režisierius, scenaristas. Vienas Gruzijos kinematografijos pradininkų (m. 1983 m.).
• 1908 m. – Amintore Fanfani, buvęs Italijos politikas, kuris net penkis kartus buvo šalies ministru pirmininku. Fanfani vadinamas vienu žinomiausiu Italijos politiku po II pasaulinio karo ir istorinis Italijos krikščionių demokratų partijos narys. Jo politinė karjera tęsėsi daugiau nei 30 metų (m. 1999 m.).
• 1913 m. – Meri Daglas Liki, Kenijos ir Anglijos archeologė ir antropologė (m. 1996 m.).
• 1931 m. – María Estela Martínez de Perón, Argentinos šokėja, vėliau tapusi politine veikėja. Nuo 1974 m. birželio 29 d. iki 1976 m. kovo 24 d. buvo šalies prezidente.
• 1932 m. – François Roland Truffaut, Prancūzijos kino filmų režisierius (m. 1984 m.).
• 1937 m. – Peter Martin Litfin, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas mokestininkas, Vormso taikomųjų mokslų universiteto profesorius.
• 1952 m. – Ricardo Antonio Lavolpe, buvęs futbolininkas (žaidė vartininko pozicijoje), o dabar yra futbolo treneris.
• 1983 m. – Danielius Soldatovas, Rusijos krepšininkas, dalį 2006-2007 m. sezono žaidęs Kauno „Atlete“.
• 1984 m. – Darenas Bentas, Anglijos futbolininkas (puolėjas), žaidžiantis Sunderland klube. Taip pat yra kandidatas į Anglijos futbolo rinktinę. Bentas yra vienas rezultatyviausių 2009-2010 Premier Lygos sezono žaidėjų.

Mirtys

• 1740 m. – Klemensas XII, 246-asis Popiežius (g. 1652 m.).
• 1793 m. – Karlas Goldonis, italų dramaturgas (g. 1707 m.).
• 1804 m. – Džozefas Pristlis, anglų chemikas ir filosofas, vienas iš dujų cheminių tyrimų pradininkų. Išskyrė vandenilio chloridą ir azoto(II) oksidą, amoniaką. Dėl politinių įsitikinimų 1794 m. buvo priverstas emigruoti į JAV (g. 1733 m.).
• 1846 m. – Heinrich Freiherr von Bülow, Prūsijos politinis veikėjas (g. 1792 m.).
• 1879 m. – Auseklis, latvių poetas, pedagogas, publicistas. Vienas iškiliausių latvių romantizmo poetų, latvių tautinio atgimimo idėjos pradininkas (g. 1850 m.).
• 1903 m. – Ričardas Gatlingas, JAV išradėjas, labiausiai žinomas kaip gatlingo, pirmojo efektyvaus sparčiašaudžio ginklo, kūrėjas (g. 1818 m.).
• 1918 m. – Gustavas Klimtas, austrų tapytojas ir grafikas (g. 1862 m.).
• 1952 m. – Georgijus Semionovičius Špaginas, tarybinis rusų šaunamųjų ginklų konstruktorius (g. 1897 m.).
• 1966 m. – Vilis Lācis, latvių rašytojas, realizmo atstovas, taip pat sovietų politikas (g. 1904 m.).
• 1980 m. – Albert Kotin, amerikiečių dailininkas (g. 1907 m.).
• 1991 m. – Salvador Edward Luria, 1969 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1912 m.).
• 1993 m. – Ion Negoiţescu, rumunų literatūros istorikas, kritikas, poetas ir romanistas. Jis buvo vienas iš Sibio literatūros draugijos narių. Negoiţescu pradėjo savo karjerą kaip paauglys ir tapo žinomas kaip literatūros ideologas. Iki 1990 m. jis buvo vienas iš nedaugelio atvirai homoseksualių inteligentų Rumunijoje (g. 1921 m.).
• 1998 m.:
  • Carl Wilson, amerikiečių dainininkas ir gitaristas (The Beach Boys) (g. 1946 m.).
  • Falco, austrų rap, pop ir roko muzikantas, įžymus savo Nr. 1 hitais „Der Kommissar“, „Rock Me Amadeus“, „Jeanny“ ir „Coming Home (Jeanny Part II)“ (g. 1957 m.).
• 2002 m. – Max Ferdinand Perutz, 1962 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1914 m.).