Stasys Matijošaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Stasys Matijošaitis
MatijošaitisStasys.jpg
Gimė 1877 m. lapkričio 15 d.
Kraujučių viensėdyje netoli Padrečių, Veiverių valsčius
Mirė 1949 m. vasario 6 d. (71 metai)
Kaune
Sutuoktinis (-ė) Julija Biliūnienė-Janulaitytė
Vaikai Meilė Lukšienė
Veikla pedagogas, žurnalistas, literatas, kultūros ir politikos veikėjas
Alma mater Veiverių mokytojų seminarija
Commons-logo.svg Vikiteka Stasys MatijošaitisVikiteka

Stasys Matjošaitis-Esmaitis (1877 m. lapkričio 15 d. Kraujučių viensėdyje netoli Padrečių, Veiverių valsčius – 1949 m. vasario 6 d. Kaune) – pedagogas, žurnalistas, literatas, kultūros ir politikos veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Veiverių pradžios mokykloje, 1897 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją.

Mokytojavo Mozūruose, 1905 m. – Žemaitkiemyje, 19061908 m. – Šančiuose. 1908 m. dirbo „Vilniaus žiniose“, 19091914 m. dirbo mokytoju Rygos Pašalpos draugijos mokykloje, 1914 m. – Šypuliuose. 1910 m. padėjo redaguoti laikraštį „Rygos garsas“, tvarkė kronikos skyrių, rašė į leidinius „Rygos naujienos“ ir „Lietuvos ūkininkas“.

1914 m. mobilizuotas į rusų kariuomenę, vėliau dirbo tremtinių komitetuose Voroneže, Petrapilyje. Grįžęs į Lietuvą 1918 m. dirbo Lietuvos socialdemokratų partijos laikraščio „Darbo balsas“ redakcijoje. Organizavo I Lietuvos mokytojų suvažiavimą. 1918 m. dirbo Lietuvos švietimo ministerijoje, 1919 m. Vilniuje – bolševikų švietimo komisariate, bolševikams pabėgus – Vilniaus pradžios mokyklų inspektoriumi.

1920 m. dirbo Juozo Tumo-Vaižganto „Nepriklausomoje Lietuvoje“, „Vilniaus aide“, redagavo „Vyrų žygius“. 19201923 m. mokytojavo lietuviškoje mergaičių gimnazijoje ir Vytauto Didžiojo gimnazijoje. 1922 m. – „Kultūros“ bendrovės steigėjas, 1924 m. išrinktas Lietuvių mokslo draugijos valdybos nariu, 1925 m. – Vilniaus lietuvių klubo valdybos nariu, 1926 m. organizavo lietuvių ūkininkų suvažiavimą Vilniuje. 19271929 m. bendradarbiavo leidinyje „Vilniaus šviesa“. 1933 m. lenkų ištremtas iš Vilniaus, gyveno Kaune. 19451947 m. – Pedagoginės literatūros leidyklos redaktorius. [1]

Vadovėlio „Sakalėlis“, kuriuo 19171944 m. naudojosi pradžios mokyklų moksleiviai, autorius. Išvertė gamtos ir istorijos vadovėlių, parašė vaizdelių, pjesių.

Žmona Jono Biliūno našlė, dukra – Meilė Lukšienė.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Sakalėlis, 19181942 m., 8 d.
  • Veidrodėlis, piešimo mokymo pagrindai, 1921 m.
  • Pedagogikos istorija, 1930 m.
  • Lietuvos istorijėlė, 1931 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 315 psl.