JAV nepriklausomybės karas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
JAV nepriklausomybės karas
American Revolution Campaigns 1775 to 1781.jpg

Pagrindinės karo kampanijos
Data: 1775 m. balandžio 19 d. – 1783 m. rugsėjo 3 d.
Vieta: Rytų Šiaurės Amerika, Gibraltaras, Balearų salos, Centrinė Amerika;
Prancūzų, Olandų ir Britų kolonijos Indijos subkontinentas, Afrika
Rezultatas: Amerikos nepriklausomybė
Priežastis: Dideli mokesčiai
Teritoriniai pakitimai: Britanijos teritorijos, esančios į rytus nuo Misisipės ir į pietus nuo Didžiųjų ežerų, atitenka Jungtinėms Amerikos valstijoms ir Ispanijai; Ispanija gauna Floridą ir Menorką; Britanija Prancūzijai atiduoda Tobagą ir Senegalą.
Kariaujančios pusės
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Pavillon royal de France.svg Prancūzija (1778–83)
Bandera de España 1760-1785.svg Ispanija (1779–83)
Prinsenvlag.svg Olandija (1780–83)
Union flag 1606 (Kings Colors).svg Didžioji Britanija

Bendradarbiaujantys:
Čerokiai
Mohaukai

Vadovai
Jungtinės Amerikos Valstijos George Washington Union flag 1606 (Kings Colors).svg Frederick North

JAV nepriklausomybės karas (1775–1783), taip pat vadinamas Amerikos nepriklausomybės karu, buvo karas tarp Didžiosios Britanijos karalystės ir trylikos „susivienijusių kolonijų“. Karas buvo Amerikos revoliucijos kulminacija; jo metu kolonistai nuvertė britų valdžią. 1775 m. revoliucionieriai ėmė kontroliuoti visų trylikos kolonijų vyriausybes, sušaukė Antrąjį Kontinentinį kongresą ir sukūrė Kontinentinę armiją. 1776 m. liepos 4 d. trylikos kolonijų atstovai priimė Nepriklausomybės deklaraciją, kuri žymėjo naujos valstybės – Jungtinių Amerikos Valstijų – pradžią. Deklaracijos pagrindas – Tomo Džefersono projektas.

Karo metu britai sugebėjo išnaudoti savo pranašumą jūroje ir užėmė pakrantės miestus, tačiau praktiškai nekontroliavo kaimiškosios kolonijų dalies, kur gyveno apie 90 proc. gyventojų. 1778 m. pradžioje, netrukus po Saratogos mūšio, į karą prieš Britaniją įstojo Prancūzija, o per kitus dvejus metus kaip Prancūzijos sąjungininkai į karą įsitraukė ir Ispanija bei Nyderlandai.

Karas prasidėjo po ilgus metus trukusios įtampos tarp Britų imperijos ir kolonijų. Ypač įtampą didino papildomų mokesčių nustatymas, autonomijos ribojimas. Smulkūs susidūrimai ir incidentai, anglų prekių boikotai vyko dar iki karo pradžios (pvz., Bostono arbatėlė).

Kolonistai buvo pasidalinę į dvi grupuotes. Lojalistai arba toriai norėjo likti ištikimais Britanijai ir permainų nenorėjo. Patriotai arba vigai norėjo nepriklausomybės.

1783 m., D. Britanijai pasirašius Versalio taikos sutartį, buvo pripažinta JAV nepriklausomybė.


Commons-logo.svg Vikiteka: JAV nepriklausomybės karas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka