Jaroslavas Melnikas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jaroslavas Melnikas
Jaroslav Melnik.jpeg
Jaroslavas Melnikas
Gimė: 1959 m. vasario 6 d. (60 metų)
Smyga, Dubno rajonas, Rovno sritis, Vakarų Ukraina
Veikla: rašytojas, literatūros kritikas, filosofas
Alma mater: Lvovo universitetas

Jaroslavas Melnikas (ukr. Ярослав Йосипович Мельник; g. 1959 m. vasario 6 d. Smygoje, Dubno rajonas, Rovno sritis, Ukraina) – Ukrainos ir Lietuvos rašytojas, literatūros kritikas, filosofas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigė Lvovo universiteto Filologijos fakultetą ir M. Gorkio literatūros instituto aspirantūrą. Dirbo žurnalų „Laima“ ir „Moteris“ redakcijose. Ilgai bendradarbiavo su prancūzų žurnalu „Elle". Gyvena Vilniuje. Nuo 1989 m. Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvių PEN Centro narys, taip pat Ukrainos rašytojų sąjungos narys. [1]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiau nei dešimties prozos, filosofijos, kritikos knygų, tarp jų ir išleistų už Lietuvos ribų bei sulaukusių gerų užsienio kritikų atsiliepimų, autorius. Romanas „Išguitieji iš Edeno“ („Les Parias d’Eden“) buvo išleistas prancūzų kalba vienoje didžiausių Prancūzijos leidyklų.

Lietuvoje rašytojo prozos kūriniai buvo publikuoti literatūriniuose leidiniuose „Metai“, „Literatūra ir menas“, „7 meno dienos“, „Nemunas“ ir kt. 1996 m. Vilniuje išleista filosofinių esė knyga „Laisvė ar nuodėmė“. Melnikas yra taip pat Maskvos literatūrinio žurnalo „Novyj mir“ bei prancūzų „Les Alpes vagabondes“ autorius. [2]

2008 m. gavo Jurgio Kunčino literatūrinę premiją; 2009 m. – pirmoji premija už geriausią metų apsakymą („Šaknys“); knygas „Pasaulio pabaiga“ (2007 m.), „Tolima erdvė“ (2009 m.) ir „Maša, arba Postfašizmas“ (2014) literatūrologai išrinko į Metų knygos penketuką. Knyga „Kelias į rojų“ 2010 m. pateko į kūrybingiausių knygų dvyliktuką bei nominuota Europos literatūrinei premijai.

2012 m. geriausi tekstai iš knygų „Rojalio kambarys“ ir „Pasaulio pabaiga“ pasirodė rinkinyje ukrainiečių kalba „Skambink man, kalbėk su manimi“, kuris Ukrainoje pateko į BBC Ukraine renkamą „Metų knygos“ penketuką. („BBC Metų knygos“ trumpasis sąrašas). O romanas „Tolima erdvė“ 2013 m. buvo pripažintas „BBC Metų knyga 2013“ Ukrainoje ir „Metų knyga 2018“ ("Libr'a Nous 2018" premija) Prancūzijoje.

Jo kūryba versta į anglų, prancūzų, vokiečių, italų, esperanto, rusų, ukrainiečių, azerbaidžaniečių, kroatų ir kt. kalbas.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išleista Lietuvoje:

  • Laisvė ar nuodėmė: filosofiniai esė. – Vilnius: Petro ofsetas, 1996.
  • Rojalio kambarys: apsakymai ir apysakos. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. 2004
  • Pasaulio pabaiga: apsakymai ir apysakos. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. 2006
  • Labai keistas namas : 88 romanai: [filosofinės miniatiūros]. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. 2008
  • Tolima erdvė: romanas. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. 2008
  • Kelias į rojų: siurrealistinis romanas, apysakos ir apsakymai. Baltos lankos, 2010.
  • Paryžiaus dienoraštis: esė. Alma littera, 2013
  • Maša, arba Postfašizmas: romanas. Alma littera, 2013
  • Anoreksija: apsakymai. Alma littera, 2014
  • Dangaus valdovai: romanas. Alma littera, 2016
  • Rojalio kambarys: apsakymai ir apysakos (Antras leidimas). Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. 2018

Išleista užsienyje:

  • Žodžio ir ugnies jėga: kritika. Kiev: Radianskij pismennik, 1991
  • Brangioji: eilėraščiai. Dubno: Naš kraj, 1992.
  • Les Parias d’Eden: romanas. – Paryžius: Robert Laffont, 1997.
  • Телефонуй мені, говори зі мною (Skambink man, kalbėk su manimi): apysakos ir apsakymai. – Kiev: Tempora, 2012.
  • Далекий простір (Tolima erdvė): romanas. – Charkiv, Клуб сімейного дозвілля, 2013.
  • Чому я не втомлююся жити (Kodėl aš nepavargstu gyventi): apysakos ir apsakymai. – Charkiv, Клуб сімейного дозвілля, 2014.
  • Маша, або постфашизм (Maša, arba Postfašizmas): romanas. - Lviv, Vydavnytctvo staroho leva, 2016
  • Espace lointain (Tolima erdvė): romanas. - Agullo editions (Prancūzija), 2017
  • Last Day (Rojalio kambarys) : apsakymai ir apysakos. - Noir press (Anglija), 2018
  • Дуже дивний будинок (Labai keistas namas): filosofinės miniatiūros. - Charkiv, Folio, 2018 (Ukraina)


Kritika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Savito stiliaus ir originalių temų kūriniuose rašytojas sukuria paslapties, dažnai ir absurdo atmosferą. Jis meistriškai manipuliuoja vietos, laiko, erdvės sąvokomis, pasiekdamas ne tik dramatinę įtampą ir meninį įtaigumą, bet ir filosofines įžvalgas. Pasakodamas tikroviškas gyvenimo istorijas, kuriose personažai patiria vidinį nestabilumą, sielos chaosą, autorius verčia suabejoti daugeliu tabu, varžančių žmogaus laisvę.“ (Jūratė Sprindytė)

„Jį galėčiau pavadinti lietuvių literatūros neosimbolistu – pasitelkdamas simbolius ir alegorijas jis sukūrė netikėtų ir ambicingų kūrinių.“ (Renata Šerelytė)

Prancūzų kritikų atsiliepimai apie Melniko prozą:

  • Jis kalba apie visa tai su švelnumu, apie savo filosofines knygas, kur demonstruodamas Dostojevskio vertą lygi, svarsto apie ryši tarp nuodemes ir laisves. (La Croix)
  • Pasakodamas šešių personažų, su palaima puolusių į patį didžiausią sielos chaosą, gyvenimo istorijas, Jaroslavas Melnikas be galo įtikinamai kelia klausimą apie tabu, varžančius žmogišką laisvę. (Lire)
  • Jie patenka ne į pragarą, kaip reikėtų to tikėtis, o tiesiai į rojų. Ir pasakotojas… klausia šių parijų, atsidūrusių rojuje, kodėl jie yra čia. (Le Monde)
  • Autorius, panaudodamas jaudinantį stilių, trumpą sakinį ir didžiulį psichologinės analizės subtilumą, pakyla iki filosofinio apmąstymo apie žmogiškosios laisvės rėmus ir apie draudimus, kuriuos iškelia krikščioniškoji moralė. (L’Aisne nuovelle)
  • Stebėtinas psichologinės analizės subtilumas. (La pensée russe)

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1996 m. „Geriausio metų apsakymo“ konkurso laureatas.
  • 2004 m. „Imbiero vakarų“ (Jurgiui Kunčinui skirti prozos skaitymai) trumposios prozos konkurso nugalėtojas. Prizas „Be rėmų / be tabu“ už neformalius tekstus neoficialioje aplinkoje.
  • 2007 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas įtraukė „Pasaulio pabaigą“ į kūrybingiausių 2006 m. knygų dvyliktuką.
  • 2008 m. J. Melnikui įteikta respublikinių prozos skaitymų „Imbiero vakarai“ pagrindinė – Jurgio Kunčino vardo premija
  • 2008 m. knyga "Labai keistas namas" nominuota "Metų knyga 2008" premijai.
  • 2009 m. pirma premija už geriausią metų apsakymą
  • 2011 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas įtraukė knygą „Kelias į rojų“ į kūrybingiausių 2010 m. knygų dvyliktuką.
  • Jo knygos buvo tris kartus išrinktos į „Metų knygos“ penketuką (2007 m. „Pasaulio pabaiga“, 2009 m. „Tolima erdvė“, 2014 m. „Maša, arba Postfašizmas“). Kūryba versta į anglų, prancūzų, vokiečių, italų, esperanto, rusų, ukrainiečių, azerbaidžaniečių, kroatų ir kt. kalbas.
  • 2011 m. jo knyga „Kelias į rojų“ nominuota „Europe book“ prizui
  • 2012 m. prozos knyga „Skambink man, kalbėk su manimi“ pateko į geriausių Metų knygų penketuką Ukrainoje („BBC Metų knygos“ trumpasis sąrašas)
  • 2013 m. romanas „Tolima erdvė“ pripažintas „BBC Metų knyga“ Ukrainoje
  • 2014 m. prozos knyga „Kodėl aš nepavargstu gyventi“ pateko į geriausių Metų knygų penketuką Ukrainoje („BBC Metų knygos“ trumpasis sąrašas).
  • 2014 m. romanas „Maša, arba Postfašizmas“ išrinktas į „Metų knygos“ penketuką Lietuvoje.
  • 2016 m. romanas "„Maša, arba Postfašizmas“" pateko į geriausių Metų knygų penketuką Ukrainoje („BBC Metų knygos 2016“ trumpasis sąrašas).
  • 2017 m. romanas „Tolima erdvė“ (Espace lointain) tapo Metų knyga Prancūzijoje, kategorijoje "Imaginaire" (premija Libr'a Nous).
  • 2018 m. knyga „Rojalio kambarys“ pateko į 15 geriausių lietuviškų šimtmečio knygų sąrašą (balsavimas "Šimtmečio knygos rinkimai").
  • 2018 m. romanas „Tolima erdvė“ (Espace lointain) tapo Europos premijos "Utopiales 2018" už geriausią fantastinį romaną, kurį parašė Europos rašytojas, finalistu.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]