Karolis Petruškevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Karolis Petruškevičius (1858 m. vasario 6 d. Žagarių kaime dab. Lenkijoje, Palenkės vaivadijos Seinų apskrities Seinų valsčiuje1934 m. vasario 22 d., ten pat) – siuvėjas ir knygnešys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

K. Petruškevičius, vietiniu vadinamas Karuliu, spaudos draudimo laikotarpiu knygas pradėjo platinti XIX a. paskutiniajame dešimtmetyje. Veiklą tęsė iki pat lietuviškos spaudos atgavimo 1904 m. gegužės 7 dieną. Knygas įsigydavo Tilžės spaustuvėse, taip pat pas kitus knygnešius. Iš P. Varpulevičiaus bei kt. ir pats gaudavo nelegalią lteratūrą. Pogrindine spauda aprūpindavo ir Seinų kunigų seminarijos klierikus. Laikraščius „Aušra“, „Varpas“ kartu su rūbais siųsdavo savo broliui į Petrapilio dvasinę akademiją. 1896 m. pakliuvo į žandarų rankas, vienerius metus gyveno policijos priežiūroje, bet savo veiklą tęsė toliau.

2007 m. gegužės 12 d. ant Žagarių gaisrinės sienos atidengta ąžuolinė memorialinė lenta knygnešiui atminti. Užrašas skelbia: „Šioje vietoje buvo Karolio Petruškevičiaus (1858–1934) sodyba. Žagarių lietuviai, 2007 m.“ (Lentos autorius Jonas Makauskas iš Kreivėnų kaimo).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]