Amoniakas
| Amoniakas | |
|---|---|
 
| |
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| Amoniakas, Azanas, Trivandenilio nitridas, Vandenilio nitridas, Nitrosilas | |
| CAS numeris | [7664-41-7] |
| PubChem | 222 |
| RTECS numeris | BO0875000 |
| InChI | 1/H3N/h1H3 |
| Cheminė formulė | NH3 |
| Molinė masė | 17,0304 g/mol |
| SMILES | N |
| Rūgštingumas (pKa) | |
| Bazingumas (pKb) | 4,75 (reakcija su H2O) |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | bespalvės dujos aštriu kvapu |
| Lydymosi t° | -77,73 °C (195,42 K) |
| Virimo t° | -33,34 °C (239,81 K) |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | |
| Tirpumas H2O | 89,9 g/100 ml esant 0 °C |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | |
| NFPA 704 |
1
3
0
|
| Žybsnio t° | |
| Užsiliepsnojimo t° | 651 °C |
| R-frazės | R10, R23, R34, R50 |
| S-frazės | S1/2, S16, S36/37/39, S45, S61 |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | Tetraedras |
| Dipolio momentas | 1,42 D |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
|
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi jonai | Amonis |
| Giminingi junginiai | Hidrazinas, Vandenilio azidas, Hidroksilaminas, Chloraminas |
| Giminingos grupės | |
Amoniakas, NH3 – dujinis azoto ir vandenilio junginys. Tai bespalvės, nuodingos, aštraus kvapo dujos, kurios gerai tirpsta vandenyje (1 litre vandens ištirpsta 700 litrų NH3 dujų).[1]
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Amoniako junginiai buvo išgaunami romėnų laikais Libijoje, netoli Amono šventyklos.[2]
Savybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kambario sąlygomis amoniakas yra aštraus kvapo dujos. -33,34 °C temperatūroje virsta skysčiu, o -77,73 °C – kietu kūnu. Padidinus slėgį, suskystėja. Skystam amoniakui būdinga didelė garavimo šiluma, todėl jis naudojamas šaldymo įrenginiuose.
Gerai tirpsta vandenyje (89,9 g/100 ml 0 °C temperatūroje), susidaro amoniakinis vanduo (silpnas šarmas, nes amoniakui reaguojant su vandeniu, susidaro hidroksido jonai). Šio proceso metu nedidelė amoniako molekulių dalis reaguoja su vandeniu. Susidaro amonio ir hidroksido jonai. Amonio jonai susidaro taip pat kaip ir hidroksido jonai. Amoniako molekulėje azoto atomas turi nepadalintą elektronų porą, o vandenilio jonas - neužpildytą s orbitalę. Amoniakui sąveikaujant su vandenilio jonu, nepadalinta azoto atomo elektronų pora pereina į laisvą vandenilio jono s orbitalę, ir susidaro ketvirtas kovalentinis ryšys pagal donorinį ir akceptorinį mechanizmą.
Aktyvi cheminė medžiaga. Amoniakui reaguojant su rūgštimis susidaro vadinamosios amonio druskos, kurių bendra formulė – NH4R, kur R – rūgšties liekana, pvz.:
- NH3 + HCl → NH4Cl
Gamyba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Amoniakas yra vienas pagrindinių chemikalų. Jis yra gaminamas dideliais kiekiais. 2011 metais jo buvo pagaminta 136 milijonų tonų visame pasaulyje. Pagrindiniai gamintojai yra Kinija, Indija, Rusija ir JAV. Amoniako gamybai dideliais kiekiais naudojamas iškastinis kuras. Amoniako gamyboje naudojama apie 1,4 % pasaulio iškastinio kuro.
Lietuvoje amoniaką gamina AB Achema (Jonavos rajonas). Amoniako gamybai reikalingas vandenilis gaunamas iš gamtinių dujų.
Sintezė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pramonėje amoniakas sintetinamas naudojant katalizatorių (susmulkinta geležis su aliuminio ir kalio oksidų priemaišomis) 20 metrų aukščio sintezės kolonose. Amoniako sintezė - egzoterminė reakcija.
Laboratorijoje amoniakas gaunamas kaitinant amonio druskų ir šarmų mišinį. Dažniausiai tam naudojamas amonio chloridas ir gesintų kalkių perteklius. Šios medžiagos sumaišomos, supilamos į kolbą ir kaitinamos.
Panaudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Amoniakas naudojamas azoto rūgšties gamyboje. Amoniako ir oro mišinį leidžiant pro platinos katalizatorių vyksta azoto oksidacija:
- 4 NH3 + 5 O2 → 4 NO + 6 H2O
Taip pat amoniakas naudojamas dirvos tręšimui (laistant ją amoniako tirpalu) bei trąšų (diamonio fosfato, karbamido) gamybai. Karbamidas – labai vertinga azoto trąša; joje azoto masės dalis yra net 46 %:
- 2 NH3 + CO2 → (NH2)2CO + H2O
Karbamidu tręšiama ne tik grynu, bet ir su kitomis azoto trąšomis. Karbamido dedama į galvijų pašarus, jis naudojamas polimerinių medžiagų bei pesticidų gamyboje.
Apsinuodijimo amoniaku simptomai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apsinuodijus amoniaku:
- Peršti, ašaroja akys
- Ištinka kosulio priepuoliai
- Svaigsta galva
- Skauda pilvą, pykina
- Apsinuodijęs asmuo neramus, blaškosi
- Prarandama sąmonė, prasideda traukuliai
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Zita Dzedulionienė. Chemija: vadovėlis VIII–X klasei: suaugusiųjų ir savarankiškam mokymuisi. Kaunas: Šviesa, 2009, 126 p. ISBN 978-5-430-05433-5.
- ↑ http://h2g2.com/dna/h2g2/alabaster/A632990