Auseklis (1850)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Auseklis
Mikelis Kruogzemis
latv. Miķelis Krogzemis
Miķelis Krogzemis.jpg
Gimė 1850 m. rugsėjo 18 d.
Sipoliai, Ungurpilio valsčius
Mirė 1879 m. vasario 6 d. (28 metai)
Sankt Peterburgas
Veikla latvių poetas, pedagogas, publicistas
Žinomas (-a) už latvių tautinio atgimimo šauklys
Commons-logo.svg Vikiteka Auseklis (1850)Vikiteka

Auseklis (tikrasis vardas Mikelis Kruogzemis latv. Miķelis Krogzemis, 1850 m. rugsėjo 18 d. Sipoliai, Ungurpilio valsčius, Valmieros apskritis1879 m. vasario 6 d. Sankt Peterburgas, palaidotas Alojoje, Limbažių savivaldybė) – latvių poetas, pedagogas, publicistas. Vienas iškiliausių latvių romantizmo poetų, latvių tautinio atgimimo idėjos pradininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Aluojos ir Ėrglių bendruomenės mokyklose, kur susipažino su pirmaisiais jaunalatviais. 18681871 m. Valkoje mokėsi Janio Cimzės pedagoginiame seminare.

Dirbo mokytoju Cėsyse, Lielvardėje, kur organizavo pirmuosius teatro vaidinimus, dalyvavo pirmojoje Dainų šventėje. 1874 m. antrojoje mokytojų konferencijoje Rygoje išdėstė liaudies mokyklos idėją. Tačiau tai nepatiko vietinei valdžiai, jis neteko mokytojo vietos ir išvyko mokytojauti į Peterburgą. Dirbo satyriniame žurnale „Dunduri“.[1] Mirė nuo šiltinės, jo laidotuvės tapo didžiule tautine manifestacija.

1898 m. jam pastatytas paminklas. Jo vardu pavadinta gatvė Rygoje, Aluojos vidurinė mokykla.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmuosius eilėraščius išspausdino 1872 m. laikraštyje „Baltijas Vēstnesis“. Eilėraščiuose vyrauja gimtojo krašto gamtos ir istorijos motyvai, gausu alegorinių, mitologinių įvaizdžių, žymi liaudies dainų poetikos įtaka. Herojinėse baladėse „Šviesos pilis“ (Gaismas pils), „Beverinios dainininkas“ (Beverinas dziedonis) simboliniais vaizdais reiškė tautos ir dainų nemarumą. Parašė satyrinių eilėraščių, apsakymų.[2]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Auseklio eilėraščiai (Dzeijas no Ausekļa) 1873 m.,
  • Ąžuolų vainikai (Ozolu vaiņaki) 1875 m.,
  • Antroji eilėraščių knyga (Dzeiju otrā grāmata) 1876 m.
  • Raštai 2 dalyse (Raksti 2 daļās), 1888 m.
  • Rinktiniai raštai (Kopoti raksti), 1923 m.
  • Rinktinė (Izlase), 1955 m.
  • Šviesos pilis (Gaismas pils), 1975 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Auseklis. letonika.lv
  2. Silvestras GaižiūnasAuseklis (1850). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 248 psl.