Siko Dolidzė
Išvaizda
Siko Dolidzė gruz. სიმონ დოლიძე | |
---|---|
Gimė | 1903 m. vasario 6 d. Ozurgetis |
Mirė | 1983 m. birželio 17 d. (80 metų) Tbilisis |
Vaikai | Katevan Dolidzė |
Veikla | gruzinų kino režisierius, scenaristas |
Žymūs apdovanojimai | |
|
Siko Dolidzė (gruz. სიმონ დოლიძე, 1903 m. vasario 6 d. Ozurgetis – 1983 m. birželio 17 d. Tbilisis) – gruzinų kino režisierius, scenaristas. Vienas Gruzijos kinematografijos pradininkų.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1925 m. baigė Tbilisio universitetą. Dirbo Tbilisio kino studijoje „Goskinprom“. 1928 m. čia įsteigė Kino kronikos skyrių, jam vadovavo. Sukūrė vaidybinių filmų, parašė scenarijus daugeliui savo filmų.[1]
Filmografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Nuošliaužų šalis, 1932 m.
- Paskutienieji kryžiuočiai, 1935 m.
- Dariko, 1937 m.
- Draugystė, 1941 m.
- Džurgajaus skydas, su D. Rondeliu, 1944 m.
- Žiogas, 1954 m., scenarijus – Marika Baratašvili
- Eterės daina, 1957 m.
- Fatima, 1958 m.
- Paskutinė diena, pirmoji diena, 1960 m.
- Paliastomi, 1963 m.
- Susitikimas su praeitimi, 1966 m.
- Miestas prabunda anksti, 1968 m.
- Semiramidės sodai, 1970 m.
- Pabėgimas auštant, 1976 m.
- Lakštingalos jubiliejus, 1978 m.
- Ar jis žmogus?, su K. Dolidze, 1980 m.
- Kukaračia, su K. Dolidze, 1983 m., pagal N. Dumbadzės apysaką
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1950 m. – Stalino premija už filmą „Džurgajaus skydas“
- 1965 m. – TSRS liaudies artistas
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Siko Dolidzė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 58 psl.