Edukacinė komisija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Мichailas Poniatovskis, Edukacinės komisijos pirmininkas 1776 m.

Edukacinė komisija (lenk. Komisja Edukacji Narodowej) – Abiejų Tautų Respublikosšvietimo sistemą atsakinga institucija, įsteigta 1773 m. spalio 14 d., po to, kai buvo panaikintas Jėzuitų ordinas, tvarkęs LDK švietimo sistemą. Ji pirmoji pasaulietinė švietimo ministerija pasaulyje.

Pirmuoju pirmininku paskirtas Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis. Per trumpą laiką sukurta nauja mokyklų administravimo sistema. LDK teritorija buvo padalinta į keturias švietimo apygardas, o Lenkijos karalystė į šešias. Kiekvienoje iš apygardų privalėjo būti viena šešiametė klasė ir kelios trimetės klasės. Kiekviena apygarda buvo dar skirstoma į smulkesnį vienetą - apygardėles. Apygardėlių mokyklose mokslas trukdavo šešerius metus. Apygardėlės buvo skirstomas į parapines mokyklas.

Švietimo sistemos viršuje, be abejo, buvo Vilniaus universitetas, kuris buvo pervadintas į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos vyriausiąją mokyklą. Taip pat buvo mėginta įvesti privalomą pradžios mokyklą 7-12 metų vaikams.

Edukacinės komisijos nariais buvo:[1]

Narys Kitos pareigos Laikotarpis Pastabos
Ignacy Massalski Vilniaus vyskupas 1773–1792 Pirmininkas iki 1786 m.
Michał Poniatowski Plocko vyskupas, Lenkijos primas (nuo 1784 m.) 1773–1792 Pirmininkas nuo 1786 m.
August Sułkowski Gniežno vaivada, Kališo vaivada, Poznanės vaivada 1773–1786
Joachim Chreptowicz Lietuvos pakancleris, ATR užsienio reikalų ministras (nuo 1791 m.) 1773–1786
Ignacy Potocki Lietuvos didysis raštininkas, Lietuvos didysis maršalka, ATR policijos ministras (nuo 1791 m.) 1773–1791
Adam Kazimierz Czartoryski Podolės generalinis seniūnas, Kadetų korpuso komendantas 1773–1792
Andrzej Zamoyski buvęs Lenkijos didysis kancleris 1773–1783
Antoni Poniński Kopanicos seniūnas 1773–1777
Andrzej Mokronowski generolas inspektorius, Mazovijos vaivada (nuo 1781 m.) 1776–1784
Jacek Małachowski Lenkijos referendarijus, Lenkijos pakancleris 1776–1783
Franciszek Bieliński Čersko seniūnas 1776–1783
Stanisław Poniatowski Lietuvos didysis iždininkas (1784–1790) 1776–1792
Michał Mniszech Lietuvos sekretorius (nuo 1778 m.), Lenkijos didysis maršalka (nuo 1783 m.) 1777–1783 pakeitė A. Poninskį
Szczęsny Potocki Rusios vaivada, Lenkijos artilerijos didysis magistras 1783–1792 pakeitė J. Malachovskį
Maciej Garnysz Chelmno vyskupas, Lenkijos pakancleris 1783–1790 pakeitė F. Bielinskį
Antoni Małachowski Lenkijos didysis sekretorius, Mazovijos vaivada 1783–1792 pakeitė A. Zamoiskį
Michał Radziwiłł Vilniaus kaštelionas, Vilniaus vaivada 1783–1792 pakeitė M. Mnišchą
Ignacy Przebendowski Solecko seniūnas 1785–1791 pakeitė A. Mokronovskį
Feliks Oraczewski 1786–1792
Kacper Cieciszowski Kijevo vyskupas 1791–1792 pakeitė M. Garnyšą
Antoni Lanckoroński 1791–1792 tryse pakeitė J. Chreptavičių, I. Potockį ir I. Pžebendovskį
Julian Ursyn Niemcewicz 1791–1792 tryse pakeitė J. Chreptavičių, I. Potockį ir I. Pžebendovskį
Ludwik Gutakowski 1791–1792 tryse pakeitė J. Chreptavičių, I. Potockį ir I. Pžebendovskį

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Waldemar Firlej, Danuta Krześniak-Firlej, „Komisja Edukacji Narodowej (1773–1794) – w 240. rocznicę utworzenia KEN“ // „Studia Pedagogiczne. Problemy Społeczne, Edukacyjne i Artystyczne“, 2014, nr. 24, 39-65 psl. [1]