Žemietijos maršalka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Žemietijos maršalka (lenk. Marszałek ziemski, lot. mareschalus, comitiorum director) – vienas aukščiausių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos žemietijų valdžios pareigūnų.

Pareigybę įsteigė Vladislovas Jogaila apie 1398 m. Žemietijos maršalką karalius skirdavo iš 4 kandidatų, kuriuos atrinkdavo žemietijos seimelis. Lenkijos karalystėje tokių pareigų nebuvo.

Įgaliojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1409 m. karo atveju žemietijos maršalkai buvo suteikti tokie pat įgaliojimai, kokius turėjo Karūnos kaštelionas. Žemietijos maršalka surinkdavo pašauktinių kariuomenę ir atvesdavo ją į vaivados paskirtą vietą. 1631 m. žemietijos maršalkos įgaliojimus apibrėžė seimas savo konstitucija.

Žemietijos maršalka taip pat buvo teismo pareigūnas ir turėjo teisę teisti žemietijos teisme.

Kiti straipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]