Pranciškus Bielinskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Pranciškus Bielinskis
Franciszek Bielinski.jpg
Bielinskiai
Bielinskių herbas
Bielinskių herbas
Gimė 1742 m. lapkričio 21 d.
Mirė 1809 m. spalio 24 d. (66 metai)
Varšuva
Tėvas Mykolas Bielinskis
Motina Teklė Replovska
Sutuoktinis (-ė) Kristina Justina Sanguška
Vaikai Teklė,
Joana,
Barbora,
Pavelas,
Juzefas
Žymūs apdovanojimai
Baltojo erelio ordinas
Pranciškaus Bielinskio žmona Kristina Justina Snguška

Pranciškus Bielinskis (1742 m. lapkričio 21 d. – 1809 m. spalio 24 d., Varšuva) – ATR valstybibis veikėjas, Karaliaus pakamaris (1761), Karūnos didysis raštininkas (17841793), Nuolatinės tarybos narys (17801784), Karūnos armijos generolas-majoras (1794), Osecko ir Garvolino (1757), Čersko ir Štumo (1765) seniūnas. Švietimo šalininkas ir pedagogas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lenkijos bajorų Bielinskių giminės atstovas, herbo „Junosza“ savininkas. Chelmo vaivados Mykolo Bielinskio (m. 1746) ir Teklės Replovskos (m. 1774) vyresnysis sūnus. Jaunesnysis brolis – paskutinis Karūnos dvaro maršalka Stanislovas Kostaka (m. 1812). Karūnos didžiojo maršalkos Pranciškaus Bielinskio (16831766) giminaitis.

Gavo gerą namų išsilavinimą. 1757 metais Pranciškus Bielinskis buvo paskirtas Garvolino ir Osecko seniūnu, 1762 metais gavo valdyti Čersko seniūniją. 1765 metais Pranciškus Bielinskis tapo Štumo seniūnu. 1761 metais – karaliaus Augusto III Vaetino dvaro pakamaris. 1763 metais įėjo į Prancūzijos pasiuntinybės sudėtį. Grįžęs į tėvynę vedė kunigaikštytę Kristiną Sangušką ir pradėjo bandyti padidinti savo turtą. 1764 metais palaikė Stanislovo Augusto Poniatovskio išrinimą į Lenkijos karaliaus sostą.

1766 metais Pranciškus Bielinskis buvo išrinktas nuo Čersko žemės pasiuntiniu (deputatu) į Čaplico seimą. 1778 metais Andriaus Mokronovskio konfederacijos narys.

Nuo 1776 metais – Švietimo komisijos narys. Švietimo visoms klasėms, taip pat moterims rėmėjas. Prisidėjo prie naujų mokymo programų Lenkų kalba įvedimo. Pirmasis ATR pasiūlė švietimo įstaigų kūrimą kiekvienam iš klasių (parapios mokyklas – valstiečiams ir miestelėnams, vaivadijos – bajorams, seminarijas – dvasininkams).

17801784 metais – Nuolatinės tarybos narys (17821784 metais – konsuliaras), 1784 metais buvo paskirtas Karūnos didžiuoju raštininku. Keturis metus gyveno Italijoje (17871790). 1780 metais pretendavo į Mazovijos vaivados pareigas.

Švento Stanislovo (1760) ir Baltojo erelio (1785) ordinų kavalierius.

1794 metais Pranciškus Bielinskis dalyvavo Kosciuškos sukilime. Buvo paskirtas maisto ir pašarų generaliniu komisaru generolo-majoro laipsnyje 1794 metų rugpjūčio 22 d. Organizavo sukilėlių armijos aprūpinimą ir apginklavimą, faktiškai buvo vyriausiu armijos kvartirmeisteriu. Vėliau vadovavo generaliniui komisriarui, sukurtam 1794 metų rugsėjo 6 d. Tado Kosciuškos prižiūrėti visų divizijų teikimą, dislokuotą netoli Varšuvos.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1763/1764 metais vedė kunigaikštytę Kristiną Justiną Sangušką (17411778), Lietuvos didžiojo maršalkos, kunigaikščio Povilo Karolio Sanguškos (16821750), ir Barboros Uršulės Duninos (17181791) dukterį. Vaikai:

  • Teklė Bielinska, Varšuvos kunigaikštystės justicijos ministro Felikso Lubienskio žmona.
  • Joana Pranciška Bielinska, žmona nuo 1794 metų grafo Juzefo Jano Nepomuko Vielopolskio (m. apie 1839)
  • Barbora Bielinska, Karūnos didžiojo iždininko Rocho Kosovskio (1737–1813) žmona
  • Pavelas (m. po 1804)
  • Juzefas

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • H. P. Kosk, Generalicja polska, t. 1, wyd. Oficyna Wydawnicza «Ajaks», Pruszków
  • Irena Turowska-Barowa: Bieliński Franciszek. W: Polski Słownik Biograficzny. T. 2: Beyzym Jan – Brownsford Marja. Kraków: Polska Akademia Umiejętności – Skład Główny w Księgarniach Gebethnera i Wolffa, 1936, s. 50-51. Reprint: Zakład Narodowy im. Ossolińskich, Kraków 1989, ISBN 8304032910

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]