Livonijos karas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Livonijos karas (1558-1583)
Priklauso: LDK-Maskvos karai
LIVONIAE NOVA DESCRIPTIO 1573-1578.jpg
Livonijos žemėlapis 1573-1578
Data 1558-1583 m.
Vieta Livonija
Rezultatas ATR ir Švedijos laimėjimas, paspartino ATR sukūrimą
Priežastis ginčas dėl Livonijos "paveldėjimo"
Kariaujančios pusės
Coat of arms of Russia (XV Century).svg Maskvos Didžioji Kunigaikštystė
Livonijos karalystė (15701577)
LivonianShield.svg Livonijos konfederacija
(15581561)
Lenkijos karalystė
(15631569)
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
(15631569)
Švedija
(15631583)
Herb Viyska Zaporozkogo (Alex K).svgZaporožės kazokai
(15681582)
Abiejų Tautų Respublika
(15691582)
Vadovai ir kariniai vadai
Coat of arms of Russia (XV Century).svg Ivanas Rūstusis
Šach-Ali
Magnusas (Livonijos karalius) 15701577 m.
Frederikas II

Livonijos karas (15581583) buvo ilga karų serija tarp Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės ir jos vakarinių kaimynų (Danijos-Norvegijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos karalystės ir Švedijos karalystės) dėl buvusio Livonijos ordino teritorijos kontrolės.

Priežastys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Livonija Maskvai buvo svarbi kaip galimas tiesioginis išėjimas į Baltijos jūrą, nepriklausant nuo Švedijos ar Lietuvos.

Maskvos tranzitinę prekybą su Vakarų Europa kontroliavo Livonijos ordinas, kuris, bijodamas Maskvos stiprėjimo, ribojo ir tam tikrų prekių bei specialistų judėjimą.

1503 m. Ivanas III-iasis su Livonijos ordinu sudarė paliaubas 50-iai metų, pagal kurias ordinas kasmet turėjo mokėti Maskvai duoklę už Dorpato (Tartu) miestą.

1554 m. pasibaigus paliauboms Ivanas Rūstusis pareikalavo per tą laikotarpį nesumokėtų sumų, atsisakyti karinių sąjungų su LDK ar Švedija bei pratęsti paliaubas.

1557 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos-Lenkijos valdovas Žygimantas Augustas ir Livonijos ordino magistras Vilhelmas Fiurstenbergas sudarė sutartį, pagal kurią Livonijos ordinas, Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė sudarė karinę sąjungą prieš Maskvos Didžiąją Kunigaikštystę.

Ordinui stengiantis atidėlioti sau nepalankių nuostatų įtvirtinimą 1557 m. Ivanas Rūstusis atsisakė tęsti derybas ir priimti Livonijos pasiuntinius.

Karo eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karo pradžioje Livonijos ordinas buvo nusilpnintas kelių karinių pralaimėjimų ir Reformacijos.

Tuo metu Maskva po Kazanės ir Astrachanės chanatų sutriuškinimo ir Kabardos prijungimo jautėsi sustiprėjusi.

Ivanas Rūstusis užima Narvą. Autorius – Borisas Čorikovas, 1836

MDK karas prieš Livonijos ordiną[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maskva karą pradėjo į Livoniją įsiverždama 1558 m. sausį. Pirmaisiais karo metais buvo užimta Narva ir Tartu, Maskvos kariuomenė priartėjo prie Talino. 1559 m. sudarytos paliaubos.

Tais pačiais metais ordinas su LDK sudarė Pasvalio sutartį, pagal kurią ordino ir Rygos arkivyskupo valdos tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės protektoratu.

Tais pačiais metais Danija užvaldė Saremos salą.

1560 m. Maskva atnaujino karinius veiksmus ir užėmė Alūksnę bei Viljandį. Livonijos pajėgos buvo sunaikintos, o ordinas žlugo, tačiau Maskvai teko tęsti karą prieš Lietuvą ir Švediją.

Maskva šturmuoja Polocką 1563 m. iš Warrhafftige und erschreckliche Zeitung von dem grausamen Feind dem Moskowiter, Augsburg, 1563 m.

MDK karas prieš Lietuvą ir Švediją[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1563 m. Maskva užėmė Polocką, bet 1564 m. patyrė keletą pralaimėjimų (Ulos mūšis).

Dėl prastos karo padėties Maskvoje įvedus opričiną į LDK pusę kartu su artimiausiais šalininkais perbėgo bojarinas ir stambus karo vadas Andrėjus Michailovičius Kurbskis.

Visgi, LDK, net ir kontroliuodama dalį Livonijos ordino, negalėjo viena sėkmingai kovoti prieš Maskvą. Tai paskatino Liublino unijos sudarymą 1569 m.

1571 m. buvo pasirašytos 3 metų paliaubos, tačiau buvo aišku, kad karas vyks toliau, nes caras žūtbūt norėjo gauti patogų išėjimą į Baltijos jūrą, t. y. užimti didžiąją dalį Livonijos. Tuo metu LDK ir iš dalies Lenkija šias neseniai įgytas žemes norėjo apginti.

1576 m. išrinktas Steponas Batoras ėmėsi organizuoti karinius veiksmus prieš Maskvą. 1579 m. buvo susigrąžintas Polockas, nusiaubta Smolensko sritis.

1580 m. balandžio 17 d. visuotinis Lietuvos bajorų susirinkimas parėmė valdovo karinius planus, tais metais užimti Velikije Luki. 1581 m. Varšuvoje sušauktas seimas nutarė dar skirti lėšų karui.

Pasekmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1582 m. tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Maskvos buvo sudaryta Jam Zapolės taikos sutartis. Pagal ją ATR gavo Livoniją, Polocką ir Veližą, o Švedija užėmė šiaurinę Livonijos dalį su Talinu ir Saremos salynu, bet ATR įsipareigojo grąžinti Pskovo srities miestą – Velikije Lukus.


Commons-logo.svg

Vikiteka