Pavaivadis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Pavaivadis (lenk. podwojewodzi, lot. vicepalatinus) – vienas iš vidutiniųjų Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos žemietijų valdžios pareigūnų. Lietuvoje šis pareigūnas dažnai būdavo vadinamas vietininku.

Įgaliojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lenkijos karalystėje pavaivadžio pareigos priklausė karaliaus dvaro nomenklatūrai, Lietuvoje ir Prūsijoježemietijų pareigybėms. Pavaivadis rūpinosi vaivadijos miestų, kuriems suteiktos Magdeburgo teisės, apsauga ir tvarka, prižiūrėjo jų matus, saikus ir kainas, galėjo netgi pats nustatyti vietinių gamintojų kainas turguje.

Pavaivadžio jurisdikcijai nuo 1633 m., pradedant Krokuva priklausė ir miestų žydų bendruomenės, jis buvo žydų teismo vadovas ir, praktiškai vienintelis teisėjas. Jis teisdavo taip pat ir juri(s)dikos arba juzdikos, t. y. už miesto pilies sienų gyvenančius krikščionis.

Lietuvos ir Prūsijos pavaivadžiai taip pat vykdė ir kai kurias žemietijos seniūno funkcijas.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]