Nuolatinė taryba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Graviūra, vaizduojanti Nuolatinę tarybą

Nuolatinė taryba (lenk. Rada Nieustająca) – Abiejų Tautų Respublikos aukščiausiasis vykdomosios valdžios organas 17751789 m.

Nuolatinė taryba susidėjo 36 renkamų narių (18 senatorių ir 18 atstovų) ir pirmininko – karaliaus. Trečdalis Tarybos narių turėjo atstovauti Lietuvą, o du trečdaliai – Lenkiją. Kiekvienas ordinarinis Seimas turėdavo perrinkti pusę tarybos narių. [1]

Nuolatinė taryba buvo suskirstyta į penkis departamentus:

  • Užsienio reikalų departamentas (lenk. Departament Interesów Cudzoziemskich)
  • Iždo departamentas (lenk. Departament Skarbu)
  • Teisingumo departamentas (lenk. Departament Sprawiedliwości)
  • Karo departamentas (lenk. Departament Wojskowy)
  • Policijos departamentas (lenk. Departament Policji)

Nuolatinės tarybos veikla:

  • Modernizuota ir padidinta kariuomenė bei apribotos etmonų galios
  • Stengtasi reformuoti teisės sistemą ir teismų darbą
  • Pertvarkytos vykdomosios valdžios įstaigos
  • Pertvarkyti mokesčiai
  • Sudarytos palankios tarptautinės prekybos sutartys
  • Suvienodintos svorių ir tūrių sistemos

Nuolatinė taryba buvo įkurta spaudžiant Rusijai. Jos įtaka tarybai išliko ir vėliau. Dėl to Nuolatinė taryba kartais buvo vadinama „Nuolatine išdavyste“ (lenk. Zdradą Nieustającą).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. A. Šapoka. Lietuvos istorija – fotografuotinis leidimas. – Vilnius: Mokslas, 1989.