Nuolatinė taryba
Nuolatinė taryba (lenk. Rada Nieustająca) – Abiejų Tautų Respublikos aukščiausiasis vykdomosios valdžios organas 1775–1789 m.
Nuolatinė taryba susidėjo 36 renkamų narių (18 senatorių ir 18 atstovų) ir pirmininko – karaliaus. Trečdalis Tarybos narių turėjo atstovauti Lietuvą, o du trečdaliai – Lenkiją. Kiekvienas ordinarinis Seimas turėdavo perrinkti pusę tarybos narių.[1]
Nuolatinė taryba buvo suskirstyta į penkis departamentus:
- Užsienio reikalų departamentas (lenk. Departament Interesów Cudzoziemskich)
- Iždo departamentas (lenk. Departament Skarbu)
- Teisingumo departamentas (lenk. Departament Sprawiedliwości)
- Karo departamentas (lenk. Departament Wojskowy)
- Policijos departamentas (lenk. Departament Policji)
Nuolatinės tarybos veikla:
- Modernizuota ir padidinta kariuomenė bei apribotos etmonų galios
- Stengtasi reformuoti teisės sistemą ir teismų darbą
- Pertvarkytos vykdomosios valdžios įstaigos
- Pertvarkyti mokesčiai
- Sudarytos palankios tarptautinės prekybos sutartys
- Suvienodintos svorių ir tūrių sistemos
Nuolatinė taryba buvo įkurta spaudžiant Rusijai. Jos įtaka tarybai išliko ir vėliau. Dėl to Nuolatinė taryba kartais buvo vadinama „Nuolatine išdavyste“ (lenk. Zdradą Nieustającą).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ A. Šapoka. Lietuvos istorija – fotografuotinis leidimas. – Vilnius: Mokslas, 1989.
.svg){kind=small}
|
Šis straipsnis apie istoriją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |