Pereiti prie turinio

Sąrašas:Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys

Puslapis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Žemiau pateiktas Lietuvos vietinių sumedėjusių ar dalinai sumedėjusių augalų - medžių (25 rūšys), krūmedžių (20 rūšių), krūmų (26 rūšys), krūmokšnių (12 rūšių), puskrūmių (14 rūšių) bei lianų (1 rūšis) sąrašas - viso 98 dendrofloros rūšys. Absoliuti dauguma šių rūšių yra lapus metantys augalai ir tik nedaugelis jų visžaliai augalai. Daugelio Lietuvos vietinių krūmokšnių, puskrūmių ir dalies krūmų vaisius yra uoga. Žemiausi paprastosios spanguolės krūmokšniai (1-3 cm) augantys palei žemę, potencialiai aukščiausios auga paprastosios eglės, iki 63 metrų aukščio, nors šiuo metu aukščiausi Lietuvos medžiai yra europiniai maumedžiai. Bevardžio Degsnės miško maumedžio aukštis 49 metrai, kitų čia augančių europinių maumedžių vidutinis aukštis - 45 metrai. Dažniausia Lietuvos dendrofloros rūšis - paprastoji pušis, rečiausia - europinis kukmedis. Greičiausiai augantys Lietuvos medžiai: drebulė, karpotasis beržas, plaukuotasis beržas, juodoji tuopa, trapusis gluosnis, baltasis gluosnis, lėčiausiai auga: miškinė obelis, miškinė kriaušė[1]. Lietuvių tautos tautiniu medžiu tituluojamas paprastasis ąžuolas.

Paprastoji pušis (Pinus sylvestris) - dažniausia Lietuvos dendrofloros rūšis

Lietuvos vietinė dendroflora pagal šeimas ir gentis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos dendrofloros augalai priskiriami 2 skyriams, 25 šeimoms, 45 gentims - viso 98 rūšys.

Lietuvos vietiniai medžiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paprastoji eglė (Picea abies) žiemą. Lietuvoje potencialiai aukščiausiai auganti vietinių medžių rūšis. Europoje trečia pagal aukštį medžių rūšis, didžiausias žinomas jos aukštis 63 m
Aukščiausias šiuo metu Lietuvoje medis, Degsnės maumedyne augantis europinis maumedis (Larix decidua). Plačiau apie jį: Degsnės miško maumedis
Europiniai kukmedžiai (Taxus baccata) Lietuvoje rečiausi medžiai. Išlikę tik atsitiktiniai individai
Paprastasis bukas (Fagus sylvatica) - aukščiausias magnolijūnų medis Europoje, kartais užaugantis iki 52 m aukščio.
Paprastasis ąžuolas (Quercus robur) - vienas švenčiausių lietuviams medžių
Karpotasis beržas (Betula pendula) - Lietuvoje dažniausia lapuočių (magnolijūnų) medžių rūšis

Žemiau pateiktame medžių rūšių sąraše, tai Lietuvos miškuose, laukuose, pievose, paupiuose, paežerėse, pelkėse, kelių pakelėse savaime augantys vietiniai (neintrodukuoti), laukiniai medžiai. Lietuvoje savaime auga 25 medžių rūšys. Į sąrašą įtrauktų europinio maumedžio, paprastojo buko bei bekočio ąžuolo - kaip vietinių medžių rūšių statusas iki šiol ginčytinas. Dalis botanikų mano, kad šios rūšys natūraliai dar nepasiekė Lietuvos teritorijos pakraščių, bet istoriniais laikais buvo introdukuotos žmonių. Nepaisant jų statuso, visų trijų rūšių arealai yra netoli Lietuvos pietinių ir pietvakarinių ribų, ir klimatui šylant, jie savaime ims plisti šalyje:

  1. Paprastoji pušis (Pinus sylvestris), (Scots Pine); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, pušų (Pinus) genties visžalis spygliuotis medis. Užauga 30–35 m aukščio ir su 1 m kamieno skersmeniu. Rečiau iki 48 m aukščio ir 1,7 m kamieno skersmeniu. Gyvena 300–500 metų, yra išgyvenusių iki 780 metų amžiaus. Kiauneliškio gamtiniame rezervate auga 44 m ir (1,3 m aukštyje) 66 cm kamieno skersmens apie 200 metų amžiaus aukščiausia Lietuvoje Kiauneliškio dviviršūnė pušis. Dėl vykdomos žalingos Lietuvos natūraliems miškams verslinės miškininkystės, kada dėl komercinių tikslų Lietuvos miškų plantacijose daugiausia sodinami tik paprastosios pušies sodinukai, ji yra tapusi dažniausia Lietuvoje augančių medžių rūšimi.
  2. Paprastoji eglė (Picea abies), (Norway Spruce); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visžalis spygliuotis medis. Tai viena aukščiausių vietinių Europos medžių rūšis ir potencialiai aukščiausiai galintis užaugti Lietuvos savaiminis medis, kuri paprastai užauga ~ 30 m, bet prie palankių klimatinių sąlygų, tinkamame dirvožiamyje kitose Europos vietovėse kartais pasitaiko iki 63 m aukščio su masyviais kamienais šių medžių. Dažniausias kamieno skersmuo iki 70 cm, rečiau 100 cm ir labai retai iki 150-200 cm. Gyvena 250–300, maksimaliai bet labai retai iki 500-600 metų. Deja, Europoje ir Lietuvoje esant intensyviam miškų kirtimui, aukščiausių, masyviausių matmenų bei seno amžiaus šių medžių neišlieka bei ateityje neišaugs, jeigu nebus sustabdyta intensyvi miškininkystė, kada jos kirsti pradedamos vos sulaukusios brandos. Lietuvoje paprastųjų eglių leidimas kirtimui amžius 61-80 metų, lyginant žmogaus amžiumi, tai labai jauni medžiai. Dabar aukščiausia Lietuvoje yra Balkasodžio arba Noriūnų miško eglė, auganti Norūnų miške esančiame Balkasodžio valstybiniame botaniniame draustinyje (Alytaus sav.), jos aukštis 44,3 m, kamieno apimtis 1,3 m aukštyje - 205 cm, kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje - 62 cm. Dar aukštesnė - 46 m aukščio buvo nupjauta 1997 metais. Dėl vykdomos žalingos Lietuvos natūraliems miškams verslinės miškininkystės, kada dėl komercinių tikslų Lietuvos miškų plantacijose labai dažnai sodinami tik paprastosios eglės sodinukai, ji yra tapusi antra pagal dažnumą Lietuvoje augančių medžių rūšimi.
  3. Europinis kukmedis (Taxus baccata), (English Yew); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kukmedinių (Taxaceae) šeimos, kukmedžių (Taxus) genties visžalis spygliuotis medis. Paprastai užauga iki 10–15 m, rečiau iki 20 m ir labai retai pasitaiko užaugančių iki 32 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 2 m, rečiau iki 4 m. Tikėtina kad išgyvena apie 2000 metų, bet anot kai kurių šaltinių, pasitaiko išgyvenusių 4000-5000 ar daugiau metų. Visos augalo dalys, išskyrus sėklamakštę, nuodingos . Įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 0(Ex) kategoriją. Lietuvoje auga tik parkuose bei sodybose, natūralioje gamtoje išnaikintas.
  4. Europinis maumedis (Larix decidua), (European Larch); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, maumedžių (Larix) genties medis. Užauga iki 54 m aukščio ir iki 2 m skersmens kamienu, nors vidutiniškai pasitaiko 25–45 m aukščio ir su 1 m skersmens kamienais. Paprastai išgyvena iki 600, nors yra pasitaikiusių ir 850 metų amžiaus senumo medžių. Didžiausias maumedynas Lietuvoje bei aukščiausi maumedžiai auga Degsnės maumedyne, kuriame auga ir aukščiausias Lietuvos medis (Degsnės miško maumedis) - 49 m aukščio[2], jo kamieno skersmuo (1,3 m aukštyje) - 59 cm. Tai ganėtinai jaunas medis, manoma jam apie 152 metai (pagal 2012 m.). Istoriniai šaltiniai teigia, kad istoriniais laikais šie maumedžiai yra augę pietinėje Lietuvoje ir šiaurinis jų pakraštys siekė Kauną, nuo kurio per Aukštadvarį linija ėjo iki Lydos.
  5. Paprastasis bukas (Fagus sylvatica), (Common Beech); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, bukinių (Fagaceae) šeimos, bukų (Fagus) genties lapus metantis medis. Vidutiniškai užauga 25-35 m aukščio, kartais iki 45-52 metrų, kamieno skersmuo siekia 1,5 m, rečiau 2 m. Amžius 150–200, kartais ir virš 300 metų ir ilgiau. Šiaurės rytų populiacijos riba pasiekusi pietvakarių Lietuvą (Klaipėdos krašte), o šylant Lietuvos klimatui, jų populiacijai palankios sąlygos ir tolimesniam plitimui[3].
  6. Bekotis ąžuolas (Quercus petraea), (Sessile Oak); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, bukinių (Fagaceae) šeimos, ąžuolų (Quercus) genties lapuotis medis. Užauga 20-30 m, rečiau iki 43 m, l.retai iki 50 m aukščio. kamieno skersmuo iki 2 metrų. Gyvena iki 800–1000 metų. Pietinėje Lietuvoje jų populiacija labai nedidelė ir paplitę Trako miške, esančiame Lazdijų rajono savivaldybėje. Įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 3(R) kategoriją.
  7. Paprastasis ąžuolas (Quercus robur), (English Oak); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, bukinių (Fagaceae) šeimos, ąžuolų (Quercus) genties lapuotis medis. Užauga 25-35 m aukščio, išskirtiniais atvejais iki 50 m. kamieno skersmuo iki 1,5-3,5 m (ypač pas senus ąžuolus). Gyvena 500–1000 metų, pavieniai maždaug 1700 metų.
  8. Mažalapė liepa (Tilia cordata), (Small-Leaved Lime); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, dedešvinių (Malvaceae) šeimos, liepų (Tilia) genties lapuotis medis. Užauga 20-38 m aukščio ir iki 1-2 m skersmens kamienu. Išgyvena iki 1000 metų.
  9. Paprastasis uosis (Fraxinus excelsior), (Common Ash); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, alyvmedinių (Oleraceae) šeimos, uosių (Fraxinus) genties lapuotis medis. Užauga 20-35 m aukščio, kartais iki 48 m. Kamieno skersmuo iki 2 m, kartais net iki 3,5 m. Augalas neilgaamžis, retai išgyvena virš 250 metų. Auga l. greitai.
  10. Paprastasis klevas (Acer platanoides), (Norway Maple); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, klevinių (Aceraceae) šeimos, klevų (Acer) genties lapuotis medis. Užauga 20–30 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 1,5 m. Išgyvena nuo 150 iki 250 metų.
  11. Karpotasis beržas (Betula pendula), (Silver Birch); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, beržinių (Betulaceae) šeimos, beržų (Betula) genties lapuotis medis. Užauga iki 30 m aukščio, gyvena apie 150 metų.
  12. Plaukuotasis beržas (Betula pubescens), (Downy Birch); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, beržinių (Betulaceae) šeimos, beržų (Betula) genties lapuotis medis. Užauga iki 20 m aukščio.
  13. Juodalksnis (Alnus glutinosa), (Common Alder); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, beržinių (Betulaceae) šeimos, alksnių (Alnus) genties lapuotis medis. Užauga iki 35 m, rečiau iki 40 m aukščio. Išgyvena 100–130 metų, rečiau iki 200 metų.
  14. Baltalksnis (Alnus incana), (Grey Alder); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, beržinių (Betulaceae) šeimos, alksnių (Alnus) genties lapuotis medis. Užauga iki 15-20 m aukščio, nors pasitaiko iki 25 m, ar neaukštų, tik iki 10 m aukščio medžių. Kamieno skersmuo iki 40 cm. Išgyvena 60-100 metų.
  15. Paprastasis skroblas (Carpinus betulus), (Common Hornbeam); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, beržinių (Betulaceae) šeimos, skroblų (Carpinus) genties lapuotis medis. Užauga 15-25 m, rečiau 30-35 m aukščio. Išgyvena iki 150 metų.
  16. Kalninė guoba (Ulmus glabra), (Wych Elm); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, guobinių (Ulmaceae) šeimos, guobų (Ulmus) genties lapuotis medis. Užauga iki 40 m aukščio ir iki 2 m skersmens kamienu.
  17. Paprastoji vinkšna (Ulmus laevis), (European White Elm); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, guobinių (Ulmaceae) šeimos, guobų (Ulmus) genties lapuotis medis. Užauga iki 35 m aukščio.
  18. Paprastasis skirpstas (Ulmus minor), (Field Elm); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, guobinių (Ulmaceae) šeimos, guobų (Ulmus) genties lapuotis ir lapus metantis medis. Užauga iki 30 m aukščio ir su iki 1,5 m skersmens kamienu.
  19. Baltasis gluosnis (Salix alba), (White Willow); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos, gluosnių (Salix) genties lapuotis medis. Užauga iki 30-35 m aukščio.
  20. Trapusis gluosnis (Salix fragilis), (Crack Willow); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos, gluosnių (Salix) genties lapuotis medis. Užauga 15-20 m, retai iki 29 m aukščio.
  21. Juodoji tuopa (Populus nigra), (Black Poplar); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos, tuopų (Populus) genties lapuotis medis. Užauga 20-30 m, rečiau iki 40 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 1,5 m. Išgyvena 100–150 metų, ir tik retais atvejais iki 300 metų. Natūraliai auga pietų ir vidurio Europoje, šiaurinis jos natūralaus išplitimo arealas siekia pietvakarių Lietuvą[4].
  22. Drebulė arba Epušė (Populus tremula), (Common Aspen); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos, tuopų (Populus) genties lapuotis medis. Užauga 10-20 m, retai iki 35 m aukščio. Kamienas iki 1 m skersmens. Išgyvena 80-90 metų, retai iki 150 metų.
  23. Miškinė kriaušė (Pyrus pyraster), (European Wild Pear); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių (Rosaceae) šeimos, kriaušių (Pyrus) genties lapuotis vaismedis. Paprastai užauga 18 m aukščio ir su 60 cm skersmens kamienu. Yra žinomų 25 m aukščio ir 630 cm kamieno apimties. Išgyvena 100–150 metų.
  24. Miškinė obelis (Malus sylvestris), (European Crab Apple); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, obelų (Malus) genties vaismedis. Užauga iki 10 m, rečiau 15 m ar kur kas rečiau žemesniais 3-5 m aukščio medžiais.
  25. Paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia), (European Rowan); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių (Rosaceae) šeimos, šermukšnių (Sorbus) genties neaukštas lapuotis vaismedis. Užauga 8–10 m, rečiau 15-20 m aukščio ir ypatingai retais atvejais iki 25 m. Išgyvena apie 80 metų, rečiau iki 120 metų.

Lietuvos vietiniai krūmedžiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paprastasis kadagys (Juniperus communis) - dažnas šilų augalas
Blindė (Salix caprea) lietuvių mitologijoje siejama su labai vaisinga moterimi
Dygiosios slyvos (Prunus spinosa) šakelė su lapais ir vaisiais. Šalyje labai reta, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Žemiau pateiktame augalų rūšių sąraše, tai Lietuvos miškuose, laukuose, pievose, paupiuose, paežerėse, pelkėse, kelių pakelėse augantys vietiniai (neintrodukuoti) krūmedžiai, galintys išaugti tiek neaukštais medžiais, tiek krūmais nuo 0,9 m iki 22 m aukščio. Viso Lietuvoje 20 rūšių:

  1. Paprastasis kadagys arba Ėglius (Juniperus communis), (Common Juniper); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, kadagių (Juniperus) genties visžalis spygliuotis krūmedis. Užauga kaip aukštas krūmas arba žemaūgis medelis iki 3-4 m, rečiau iki 10-15 aukščio. Aukščiausias - 18,5 m aukščio individas žinomas iš Švedijos. Yra užregistruotas su masyviausiu 90 cm skersmens kamienu. Išgyvena iki 600 metų amžiaus, nors iš Švedijos yra žinomas 800 metų amžiaus Paprastasis kadagys.
  2. Paprastasis lazdynas (Corylus avellana), (Common Hazel); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, beržinių (Betulaceae) šeimos, lazdynų (Corylus) genties augalas. Užauga kaip Krūmas, ir labai reti atvejai, kada užauga kaip medis. Jų aukštis 3–8 m, ir l.retai pasitaiko 10-15 m aukščio. Ilgiausiai išgyvena 80-100 metų.
  3. Blindė (Salix caprea), (Goat Willow); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos, gluosnių (Salix) genties medelis ar krūmas. Auga kaip neaukštas medis, rečiau kaip krūmas iki 2-12 m, retai iki 22 m aukščio. Išgyvena vidutiniškai 60 metų.
  4. Virbinis gluosnis (Salix pentandra), (Bay Willow); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos, gluosnių (Salix) genties krūmedis. Auga kaip neaukštas medis, rečiau kaip krūmas iki 13 m aukščio.
  5. Krantinis gluosnis (Salix triandra), (Almond Willow arba Almond-Leaved Willow); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos, gluosnių (Salix) genties augalas. Auga kaip krūmas ar rečiau kai neaukštas medelis iki 10 m aukščio.
  6. Ilgalapis gluosnis (Salix gmelinii); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos, gluosnių (Salix) genties neaukštas medis ar didelis krūmas. Užauga iki 3-6 ar 10-20 m aukščio, priklausomai nuo biotopo ir areale esančių gamtinių sąlygų.
  7. Smailialapis gluosnis (Salix acutifolia), (Long-Leaved Violet Willow ); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos, gluosnių (Salix) genties neaukštas medis ar didelis krūmas. Užauga iki 10—12 aukščio.
  8. Pajūrinis gluosnis (Salix daphnoides), (Violet Willow); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos, gluosnių (Salix) genties neaukštas medis arba didelis krūmas. Užauga 6-8 m, rečiau iki 12 m aukščio.
  9. Juosvasis karklas (Salix myrsinifolia); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos, gluosnių (Salix) genties krūmas, rečiau žemas medis. Užauga 2-5 m, rečiau iki 9 m aukščio.
  10. Pilkasis karklas arba pilkasis gluosnis (Salix cinerea), (Grey Willow); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos, gluosnių (Salix) genties krūmas arba neaukštas medelis. Porūšis (Salix cinerea subsp. cinerea) auga tik kaip krūmas iki 4–6 m, retai iki 10 m aukščio, jis plačiai paplitęs ir Lietuvoje. Porūšis (Salix cinerea subsp. oleifolia) auga tiek kaip krūmas, tiek kaip neaukštas medelis iki 10–15 m aukščio.
  11. Žilvitinis karklas (Salix viminalis), (Common Osier); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos, gluosnių (Salix) genties augalas. Auga kaip krūmas, rečiau kaip žemaūgis medelis 3-8 m, kartais iki 10 m.
  12. Miškinė gudobelė (Crataegus rhipidophylla); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, gudobelių genties augalas. Užauga iki 2-8 m aukščio kaip aukštas krūmas arba nedidelis medelis.
  13. Vienapiestė gudobelė (Crataegus monogyna), (Common Hawthorn); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, gudobelių genties augalas. Auga kaip aukštas krūmas arba žemaūgis medelis, dažniausiai 2-6 m, retais atvejais pasitaiko 12-14 metrų aukščio.
  14. Grauželinė gudobelė (Crataegus laevigata), (English Hawthorn arba Woodland Hawthorn); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, gudobelių genties augalas. Auga kaip aukštas krūmas arba nedidelis medelis 2-8 m ir retai išauga iki 12 metrų.
  15. Dygioji slyva (Prunus spinosa), (Blackthorn arba Sloe); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, slyvų genties augalas. Paprastai užauga apie 3 m aukščio ir su keletu kamienų. Rečiau pasitaiko iki 6 m ar ypač retais atvejais iki 8 m aukščio. Gyvena apie 40 metų. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
  16. Paprastoji vyšnia (Prunus cerasus), (Sour Cherry); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, slyvų genties augalas. Auga kaip aukštas krūmas arba žemaūgis medelis 4–6 m, rečiau iki 10 m aukščio.
  17. Paprastoji ieva (Prunus padus), (Bird Cherry); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, slyvų genties augalas. Auga kaip aukštas krūmas arba žemaūgis medelis 3-12 m, rečiau iki 16 metrų.
  18. Dygioji šunobelė (Rhamnus cathartica), (Common Buckthorn); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, šunobelinių (Rhamnaceae) šeimos, šunobelių (Rhamnus) genties augalas. Dažniausiai auga kaip krūmas arba gerokai rečiau kaip neaukštas medelis iki 3 m, rečiau iki 6-8 m aukščio.
  19. Paprastasis šaltekšnis (Frangula alnus arba Rhamnus frangula), (Alder Buckthorn); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, šunobelinių šeimos, šunobelių genties augalas. Auga kaip krūmas arba gerokai rečiau kaip neaukštas medelis. Užauga 3–6 m, kartais iki 7 m aukščio. Subrendusio medelio kamieno skersmuo gali siekti iki 20 cm.
  20. Europinis ožekšnis (Euonymus europaeus), (Common Spindle); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, smaugikinių šeimos, ožekšnių genties krūmas arba medelis. Užauga 2-5 m ar iki 6-8 m aukščio ir iki 20 cm skersmens kamienu.

Lietuvos vietiniai krūmai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvoje beržas keružis (Betula nana) labai retas, nykstantis, ledynmečio, subarkties klimato floros išlikęs reliktas.
Ausytojo karklo (Salix aurita) krūmas
Paprastojo erškečio (Rosa canina) lapai ir žiedas
Paprastojo putino (Viburnum opulus) žiedai ir uogos
Ilgakekis serbentas (Ribes spicatum)
Pajūrinis sotvaras (Myrica gale) įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą

Sąrašas augalų augančių Lietuvos miškuose, laukuose, pievose, paupiuose, paežerėse, pelkėse, kelių pakelėse kaip Lietuvos vietiniai (neintrodukuoti) krūmai, viso 26 rūšys:

  1. Beržas keružis (Betula nana), (Dwarf Birch); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, beržinių (Betulaceae) šeimos, beržų (Betula) genties krūmas. Užauga 20—70 cm, kartais iki 120 cm aukščio. Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
  2. Liekninis beržas (Betula humilis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, beržinių (Betulaceae) šeimos, beržų (Betula) genties krūmas. Užauga 0,5-1,5 m, pasitaiko ir iki 2,5 metro aukščio. Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
  3. Ausytasis karklas (Salix aurita), (Eared Willow); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos, gluosnių (Salix) genties lapus metantis krūmas. Užauga nuo 0,5 m iki 2,5 m, rečiau iki 3 m aukščio.
  4. Mėlynialapis karklas (Salix myrtilloides), (Swamp Willow); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos, gluosnių (Salix) genties krūmas. Užauga 30—80 cm, kartais gali siekti iki 2 m ir iki 3 cm skersmens kamienu. Įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 3(R) kategoriją.
  5. Purpurinis karklas (Salix purpurea), (Purple Willow); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos, gluosnių (Salix) genties krūmas. Užauga apie 3 m aukščio krūmai, rečiau pasitaiko iki 5 m aukščio.
  6. Laplandinis karklas (Salix lapponum), (Downy Willow); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos, gluosnių (Salix) genties dvinamis krūmas. Užauga 50–100 cm, rečiau iki 150 cm aukščio.
  7. Pelkinis karklas (Salix rosmarinifolia), (Rosemary-Leaved Willow); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos, gluosnių (Salix) genties krūmas ar krūmokšnis. Užauga nuo 20 cm iki 75–100 cm, rečiau 150 cm aukščio. Į plotį išsikeroja iki 150 cm.
  8. Gulsčiasis karklas (Salix repens), (Creeping Willow); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos, gluosnių (Salix) genties dvinamis krūmas ar krūmokšnis. Užauga 10–70 cm aukščio. Įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 1(E) kategoriją.
  9. Žemasis karklas (Salix starkeana); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos, gluosnių (Salix) genties dvinamis krūmas ar krūmokšnis. Užauga 30 cm, rečiau iki 100 cm aukščio.
  10. Paprastasis erškėtis (Rosa canina), (Dog Rose); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, erškečių genties lapuotis, dekoratyvinis krūmas. Užauga 1,5-3 m, rečiau iki 4 m aukščio.
  11. Miškinis erškėtis (Rosa majalis), (Cinnamon Rose); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, erškečių genties lapuotis, dekoratyvinis krūmas. Užauga 0,5-2 m aukščio.
  12. Melsvalapis erškėtis (Rosa dumalis), (Glaucous Dog Rose); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, erškečių genties lapuotis krūmas. Užauga 1–2 m aukščio.
  13. Kietalapis erškėtis (Rosa caesia); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, erškečių genties lapuotis krūmas.
  14. Švelnialapis erškėtis (Rosa mollis), (Soft Downy Rose); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, erškečių genties lapuotis krūmas. Užauga 0,5–1,5 m aukščio.
  15. Rūdėtasis erškėtis (Rosa rubiginosa), (Sweet Briar ar Eglantine Rose); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, erškečių genties lapuotis krūmas. Užauga apie 1,5–3 m aukščio.
  16. Šlaitinė gudobelė (Crataegus rhipidophylla); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, gudobelių genties krūmas.
  17. Paprastasis putinas (Viburnum opulus), (Guelder Rose arba Water Elder); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sausmedinių šeimos, putinų genties lapuotis krūmas. Užauga 1,5-4 m aukščio, nors prie gerų augimo sąlygų užauga iki 6-7 m aukščio.
  18. Juodasis serbentas (Ribes nigrum), (Blackcurrant); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, agrastinių (Grossulariaceae) šeimos, serbentų (Ribes) genties lapus metantis krūmas. Užauga 80-170 cm aukščio. Uogos vitaminingos, sultingos ir valgomos.
  19. Ilgakekis serbentas (Ribes spicatum), (Nordic Redcurrant arba Downy Currant); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, agrastinių (Grossulariaceae) šeimos, serbentų (Ribes) genties lapus metantis krūmas. Užauga iki 1,5 m, rečiau iki 2 m aukščio. Uogos rūgščios, valgomos.
  20. Kalninis serbentas (Ribes alpinum), (Alpine Currant); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, agrastinių (Grossulariaceae) šeimos, serbentų (Ribes) genties lapus metantis krūmas. Užauga 80-160 cm, maksimaliai iki 250 cm ir išsikeroja iki 1,5 m skersmeniu į plotį. Uogos nevalgomos.
  21. Paprastasis žalčialunkis (Daphne mezereum), (Mezereon); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, timelėjinių šeimos, žalčialunkių genties neaukštas krūmas. Užauga 40-125 cm, ar iki 150 cm aukščio. Gana dažnas visoje Lietuvoje. Visas augalas labai nuodingas .
  22. Paprastasis raugerškis (Berberis vulgaris), (Jaundice Berry arba European barberry); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, raugerškinių šeimos, raugerškių genties vasaržalis, dygliuotas, tankus krūmas. Užauga nuo 1 m iki 2,5 m aukščio.
  23. Karpotasis ožekšnis (Euonymus verrucosus); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, smaugikinių šeimos, ožekšnių genties krūmas. Užauga iki 2,5 m aukščio.
  24. Raudonoji sedula (Cornus sanguinea), (Common Dogwood); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sedulinių šeimos, sedulų genties lapuotis krūmas. Užauga 2-4 m aukščio. Pietų Europoje kartais užauga iki 6 m aukščio kaip neaukštas medelis.
  25. Paprastasis sausmedis (Lonicera xylosteum), (Fly Honeysuckle arba Dwarf Honeysuckle); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Sausmedinių (Caprifoliaceae) šeimos, sausmedžių (Lonicera) genties lapus metantis krūmas. Užauga apie 1-2 m, rečiau iki 2,5 m aukščio.
  26. Pajūrinis sotvaras (Myrica gale), (Bog Myrtle arba Sweet Gale); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sotvarinių (Myricaceae) šeimos, sotvarų (Myrica) genties krūmas. Užauga 50-150 cm aukščio. Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

Lietuvos vietiniai krūmokšniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bruknių (Vaccinium vitis-idaea) kairėje ir mėlynių (Vaccinium myrtillus) dešinėje krūmokšnių iliustracija iš knygos Flora von Deutschland, Österreich und der Schweiz 1885, Gera
Juodosios varnauogės (Empetrum nigrum) vaisiai valgomi ir gero skonio

Savaime augančių Lietuvos miškuose, laukuose, pievose, paupiuose, paežerėse, pelkėse, kelių pakelėse, soduose vietinių krūmokšnių sąrašas - 12 rūšių:

  1. Tyrulinė erika (Erica tetralix), (Cross-Leaved Heath); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erikinių (Ericaceae) šeimos, Erikų (Erica) genties augalas. 15-50 cm aukščio krūmokšnis. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
  2. Siauralapė balžuva (Andromeda polifolia), (Bog Rosemary); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erikinių (Ericaceae) šeimos, monotipinės balžuvos (Andromeda) genties augalų rūšis. Žemaūgis (15-60 cm) krūmokšnis su toli šliaužiančiu šakniastiebiu. Augalas nuodingas .
  3. Pelkinis gailis (Ledum palustre), (Wild Rosemary arba Marsh Labrador Tea); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erikinių (Ericaceae) šeimos, Rododendrų (Rhododendron) genties augalas. Visžalis daugiametis, aukštas krūmokšnis užaugantis nuo 50 cm iki 150 cm aukščio. Augalas nuodingas .
  4. Vaivoras (Vaccinium uliginosum), (Bog Bilberry arba Northern Bilberry); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erikinių (Ericaceae) šeimos, šilauogių (Vaccinium) genties augalas. Užauga iki 100 cm.
  5. Mėlynė (Vaccinium myrtillus), (Common Bilberry arba Blue Whortleberry); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erikinių (Ericaceae) šeimos, šilauogių (Vaccinium) genties augalas. Užauga 10-60 cm aukščio. Išgyvena apie 30 metų.
  6. Bruknė (Vaccinium vitis-idaea), (Lingonberry arba Cowberry); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erikinių (Ericaceae) šeimos, šilauogių (Vaccinium) genties augalas. Užauga iki 7-25 cm.
  7. Paprastoji spanguolė (Vaccinium oxycoccos), (Bog cranberry arba Swamp cranberry); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erikinių (Ericaceae) šeimos, šilauogių (Vaccinium) genties augalas.
  8. Smulkiauogė spanguolė (Vaccinium microcarpum), (Small Cranberry); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erikinių (Ericaceae) šeimos, šilauogių (Vaccinium) genties krūmokšnis.
  9. Miltinė meškauogė arba arkliauoge, kiauluoge (Arctostaphylos uva-ursi), (Kinnikinnick); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erikinių (Ericaceae) šeimos, meškauogių (Arctostaphylos) genties visžalis krūmokšnis. Augalas prigludęs prie žemės 60 cm. Dažna pietryčių Lietuvoje, vakarinėje šalies dalyje apyretė, kitur visai neaptikta.
  10. Juodoji varnauogė (Empetrum nigrum), (Black Crowberry); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erikinių (Ericaceae) šeimos, varnauogių (Empetrum) genties visžalis, daugiametis, šliaužiantis augalas. Stiebas plonas iki 100 cm ilgio.
  11. Durpyninis bereinis (Chamaedaphne calyculata); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erikinių (Ericaceae) šeimos, bereinių (Chamaedaphne) genties augalų rūšis. Visžalis, apie pusės metro aukščio krūmokšnis. Augalas nuodingas .
  12. Šilinis viržis (Calluna vulgaris), (Common Heather arba Ling); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erikinių (Ericaceae) šeimos, viržių (Calluna) genties vienintelė rūšis. Krūmokšnis apie 0,2-0,7 m, rečiau iki 100 cm aukščio. Paprastai išgyvena iki 25 metų, bet yra žinoma išgyvenusių (ne Lietuvoje) iki 50 metų.

Lietuvos vietiniai puskrūmiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Raukšlėtoji gervuogė (Rubus fruticosus)
Paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum)
Paprastasis amalas arba Laumės šluota (Viscum album), pusiau parazitinis puskrūmis, augantis ant medžių šakų

Savaime augančių Lietuvos miškuose, laukuose, pievose, paupiuose, paežerėse, pelkėse, kelių pakelėse, soduose vietinių puskrūmių sąrašas. Viso Lietuvoje aptinkama 14 rūšių:

  1. Paprastoji gervuogė (Rubus caesius), (European Dewberry); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, eršketinių (Rosaceae) šeimos, gervuogių (Rubus) genties lapuotis puskrūmis. Užauga 50-150 cm aukščio.
  2. Raukšlėtoji gervuogė (Rubus fruticosus), (Common Blackberry); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, eršketinių (Rosaceae) šeimos, gervuogių (Rubus) genties lapuotis puskrūmis. Užauga iki 3 m aukščio.
  3. Stačioji gervuogė (Rubus nessensis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, eršketinių (Rosaceae) šeimos, gervuogių (Rubus) genties lapuotis puskrūmis. Užauga iki 3 m aukščio.
  4. Krūmininė gervuogė (Rubus aureolus); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių (Rosaceae) šeimos, Gervuogių (Rubus) genties puskrūmis.
  5. Septynlapė gervuogė (Rubus scissus); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių (Rosaceae) šeimos, Gervuogių (Rubus) genties puskrūmis.
  6. Lazdynlapė gervuogė (Rubus wahlbergii); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių (Rosaceae) šeimos, Gervuogių (Rubus) genties puskrūmis.
  7. Paprastoji avietė (Rubus idaeus), (Red Raspberry arba European Raspberry); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, eršketinių (Rosaceae) šeimos, gervuogių (Rubus) genties lapuotis puskrūmis. Užauga iki 1,5 m aukščio.
  8. Paprastoji katuogė (Rubus saxatilis), (Stone Bramble); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių (Rosaceae) šeimos, Gervuogių (Rubus) genties puskrūmis. Iki 30 cm aukščio, bet per žemę nusitesiančiais iki 150-200 cm ilgio ataugomis.
  9. Šiaurinė katuogė (Rubus arcticus), (Arctic raspberry); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių (Rosaceae) šeimos, Gervuogių (Rubus) genties puskrūmis. Užauga 10-30 cm aukščio. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
  10. Paprastoji tekšė arba Avietė tekšė (Rubus chamaemorus), (Knoutberry); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, eršketinių (Rosaceae) šeimos, gervuogių (Rubus) genties dvinamis puskrūmis. Užauga 8—30 cm aukščio.
  11. Paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum), (Breckland Thyme); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, notrelinių arba lūpažiedžių (Lamiaceae) šeimos, čiobrelių (Thymus) genties puskrūmis. Užauga 10–13 cm aukščio.
  12. Keturbriaunis čiobrelis (Thymus pulegioides), (Lemon Thyme); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, notrelinių arba lūpažiedžių (Lamiaceae) šeimos, čiobrelių (Thymus) genties puskrūmis. Užauga 20-30 cm aukščio.
  13. Karklavijas (Solanum dulcamara), (Bittersweet); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, bulvinių (Solanaceae) šeimos kiauliauogių (Solanum) genties daugiametis, nuodingas puskrūmis. Užauga 50-150 cm aukščio.
  14. Paprastasis amalas arba Laumės šluota (Viscum album), (Common Mistletoe arba European Mistletoe); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, amalinių (Viscaceae) šeimos, amalų (Viscum) genties visžalis krūmas. Užauga 30-100 cm skersmens. Šis augalas nuodingas .

Lietuvos vietinė liana

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gebenė lipikė (Hedera helix)

Lietuvoje viena savaiminė lianų rūšis.

  1. Gebenė lipikė (Hedera helix), (Common Ivy arba English Ivy); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, aralijinių (Araliaceae) šeimos, Gebenė (Hedera) genties visžalė liana (vijoklis). Medžių kamienais pasistiebia iki 20–30 m aukščio. Lietuvoje labai reta, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Taip pat skaityti

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ de2.lt / Medžių augimo greitis-labai greitai, greitai, lėtai
  2. ↑ [1] Žurnalo „Miškai“ priedas „Gamtos lobiai“, 2012 birželis
  3. ↑ [2] Žurnalas Mokslas ir Gyvenimas 2011 Nr.8-9 „Didžiosios miškų medžių kelionės“. Dr. Alfas PLIŪRA, Jurata BUCHOVSKA LAMMC Miškų instituto Miško genetikos ir selekcijos skyrius
  4. ↑ [3] Žurnalas Mokslas ir Gyvenimas 2011 Nr.8-9 „Didžiosios miškų medžių kelionės“. Dr. Alfas PLIŪRA, Jurata BUCHOVSKA LAMMC Miškų instituto Miško genetikos ir selekcijos skyrius

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vikiteka: Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo
Ž • A • R
Dendrologija
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Sąrašas:Lietuvos_vietinės_medžių_ir_krūmų_rūšys&oldid=6952229"