Bruknė
| Vaccinium vitis-idaea |
|---|
 Bruknė (Vaccinium vitis-idaea) |
| Mokslinė klasifikacija |
Bruknė (Vaccinium vitis-idaea) – erikinių šeimos (Ericaceae) augalas.
Tai daugiametis visžalis augalas su požeminiais, šliaužiančiais ūgliais, kurie turi žvynelius. Lapuotieji ir žiediniai ūgliai kyla iš šliaužiančiųjų ūglių pažastinių pumpurų. Bruknės krūmokšnis užauga iki 7–25 cm. Lapai visžaliai, odiški, lygiakraščiai. Lapų viršutinė pusė tamsiai žalia, blizganti, o apatinė – blyškiai žalia. Žiedai sukrauti kekėse, truputį kvepia. Žydi gegužės – birželio mėn. Vasaros pabaigoje dažnai žydi antrąkart. Uogos iš pradžių baltos, vėliau ryškiai raudonos, blizgančios, daugiasėklės. Viršuje yra taurelės liekana. Nokstant uogoms rūgščių mažėja, o cukraus daugėja.
Bruknė paplitusi visoje Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato juostoje. Auga sausuose pušynuose, aukštapelkių ir tarpinio tipo pelkių pakraščiuose; tundroje. Vaisiai – sultingos, raudonos uogos – subręsta rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais.
Bruknėse yra natūralaus cukraus, pektinų, rauginių medžiagų, organinių rūgščių (citrinos ir obuolių). Itin gausu vitaminų C, P, B grupės, karotino, mineralinių medžiagų (geležies, kalio, kalcio).[1]
Šviežios ir perdirbtos uogos vartojamos maistui.[2] Bruknės pasižymi antibakteriniu poveikiu, todėl vartojamos kai kurioms ligoms gydyti. Skaudančios gerklės gydymui tinka skalauti ją džiovintų bruknių lapų nuoviru.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Bruknė“. Vilniaus universiteto Botanikos sodas. Nuoroda tikrinta 2021-03-23.
- ↑ Bruknė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003