Medžių lajų takas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Lajų takas

Medžių lajų takas (angl. Canopy walkway, vok. Baumkronenpfad) – pažintinis takas, kuris įrengiamas medžių lajų lygyje, paprastai apie 8 – 25 m aukštyje.

Lajų takai pirmiausia pradėti statyti moksliniais tikslais, suteikiant prieigą prie tyrimo objektų, palengvinant senųjų miškų tiriamuosius ir stebėjimo darbus. Ypač turtinga medžių lajose įsikūrusių gyvūnijos ir augmenijos rūšių įvairovė tropiniuose miškuose. Be ekosistemų stebėjimo renkami ir meteorologiniai duomenys, nustatomi išskiriamos ir absorbuojamos anglies kiekiai, fotosintezės reiškiniai, jų poveikis visuotiniam atšilimui.[1]

Lajų takai – tai dažniausiai tiltų konstrukcijos, jungiančios su aukštai medžiuose ar aplink juos iškeltomis apžvalgos platformomis, stebėjimo bokštais. Šiandien jie taip pat tarnauja kaip ekologinio ir pažintinio turizmo trasos nacionaliniuose parkuose, yra populiarūs daugelyje pasaulio šalių.

Vieni žinomiausių lajų takų yra Dhlinza Forest Pietų Afrikoje, Taman Negara nacionaliniame parke Malaizijoje, Kakumo nacionaliniame parke Ganoje, Kendeda Canopy Walk Atlantos miesto botanikos sode, JAV. Ilgiausias pasaulyje takas medžių viršūnėse 2010 m. įrengtas Vokietijoje (Baumwipfelpfad).[2]

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2015 m. pastatytas Anykščių šilelio medžių lajų takas. Jis prasideda nuo Puntuko akmens ir tęsiasi 300 m. Jo pabaigoje galima pakilti į 35 m aukščio apžvalgos bokštą, iš kur atsiveria plati miško panorama. Lankytojams teikiamos gido paslaugos, pravedama mokomoji programa.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka