Raudonoji sedula
| Cornus sanguinea |
|---|
 Raudonoji sedula (Cornus sanguinea) |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Cornus sanguinea L. |
Raudonoji sedula (Cornus sanguinea) – sedulinių (Cornaceae) šeimos sedulų (Cornus) genties krūmas.
Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tai platus, iki 5 m aukščio krūmas, retai medelis, gyvenantis apie 30 metų. Šakos plačiai išsikerojusios, stačios ar nulinkusios. Jaunos šakelės apaugusios plaukeliais, žalios, greit paraudonuojančios. Senesnių šakų žievės pilkos. Lapai kiaušiniški ar elipsiški, pleištiškais pamatais, ilgomis nusmailėjusiomis viršūnėmis, su lapkočiais, lygiakraščiai, iki 10 cm ilgio ir 6 cm pločio, su ryškiomis, su 3–5 poromis lanku išlinkusių ir link viršūnės nukrypusių gyslų, išaugę poromis vienas prieš kitą. Viršutinė lapų pusė būna tamsiai žalia ir apaugusi retais plaukeliais, apatinė – šviesesnė, tankiau plaukuota. Po pirmų šalnų lapai parausta.
Žiedynas – tanki, pusrutuliška kekė. Žiedkočiai plaukuoti. Žiedai dvilyčiai, keturnariai, nemalonaus kvapo. Taurelės danteliai trikampiški. Vainiklapiai pailgi, smailiaviršūniai, žalsvai balsvi, jų išorinės pusės apaugusios plaukeliais. Kuokeliai 4, kaitaliojasi su vainiklapiais.
Žydi gegužės–birželio mėnesiais, kartais rudenį pražysta antrą kartą. Vaisius – apvalus, melsvai juodas, 6–8 mm skersmens, sultingas kaulavaisis su dvisėkliu kauliuku; vaisiai subręsta rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Sėklos dirvožemyje išlieka daigios iki 1 metų. Augalas dauginasi sėklomis, vegetatyviškai atlankomis bei šaknų atžalomis.
Augalo chromosomų rinkinys diploidinis, 2n = 22.[1]
Paplitimas ir augavietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savaime paplitusi Europoje, Kaukaze, Centrinėje Azijoje, kitur natūralizuota. Lietuvoje nedažna.
Auga mišriuose bei lapuočių miškuose, mišriuose medynuose, krūmuose, vandens telkinių pakrantėse, šlaituose. Auginama parkuose, soduose. Mėgsta purius, karbonatinius, ne per drėgnus dirvožemius. Pakenčia paunksnę.
Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Raudonoji sedula dekoratyvi, gerai auga pasodinta, tinka gyvatvorėms, gražiai atrodo želdiniuose. Vaisiai nevalgomi, nors jų vartojimas minimas literatūroje. Liaunos šakelės vartojamos pynimo darbams, kieta tanki mediena – tekinimo darbams. Apyvaisyje ir sėklose yra nedžiūstančio aliejaus, tinkamo techniniams reikalams.
Ekologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vaisiais minta strazdai, kurie ir išplatina sėklas.
Sistematika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Yra išskiriami trys raudonosios sedulos porūšiai:
- Cornus sanguinea subsp. australis (C.A.Mey.) Jáv.
- Cornus sanguinea subsp. cilicica (Wangerin) D.F.Chamb.
- Cornus sanguinea subsp. hungarica (Kárpáti) Soó[2]
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pumpurai
Lapai rudenį
Šakos žiemą
Žiedynas
Uogos
Sėklos
.jpg)
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Raudonosios sedulos mokslinis lotynų kalba pavadinimas ir sinonimai per Theplantlist.org (anglų k.)
- Cornus sanguinea – Plants for a Future (anglų k.)
- Cornus sanguinea – Wilde planten in Nederland en België Archyvuota kopija 2014-07-15 iš Wayback Machine projekto. (olandų k.)
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Vasarą žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Vilnius, Mokslas, 1987, 20 p.
- Enciklopedinė miško knyga, Gediminas Isokas, Vilnius, Mintis, 2001, 179–180 p. ISBN 5-417-00831-1
