Miškinė kriaušė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pyrus pyraster
Miškinė kriaušė (Pyrus pyraster)
Miškinė kriaušė (Pyrus pyraster)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Šeima: Erškėtiniai
( Rosaceae)
Gentis: Kriaušė
( Pyrus)
Rūšis: Miškinė kriaušė
( Pyrus pyraster)
Binomas
Pinus mugo
(L.) Du Roi, 1772
Sinonimai
  • Pyrus communis var. pyraster L.

Miškinė kriaušė (Pyrus pyraster) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos, kriaušių (Pyrus) genties augalas.

Žiedai
Žydinti miškinė kriaušė
Lapai
Vaisiai
Žievė
Kartais pasitaiko neaukštų formų ar krūmo pavidalu miškinių kriaušių

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Natūraliai paplitusi nuo vakarų Europos iki Kaukazo.

Paplitimas ir augavietės Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Retoka, tad nekertama ir globojama. Negausiai paplitusi Lietuvos mišriuose ir lapuočių miškuose, daugiausiai pietvakarinėje ir pietrytinėje Lietuvos dalyse. Auga dažniau mišku apaugusiuose saulėtuose šlaituose, kalvose, pamiškėse, upių šlaituose, senose kaimo sodybose. Mėgsta velėninius jaurinius, karbonatingus, turtingus maisto medžiagų humusingus bei lengvus priemolius. Šviesomėgė, tačiau pakenčia unksmę. Atspari šalčiui ir sausrai.

Matmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Medis auga lėtai, užauga iki 15-20 m, išskirtiniais atvejais iki 26,20 m aukščio, bei 3,75 m kamieno apimties. Lenkijoje, Rutki,Borki vietovėje, storiausia kriaušė 0,8 m aukštyje buvo 630 cm apimties (aukštis 17 m), o aukščiausia kriaušė Huba vietovėje siekė 25 m (1990 m.). Paprastai, jos būna 18 m aukščio, 0,6 m kamieno skersmens (Brzeziecki ir Kienast 1994, Древесные породы мира 1982), nors pasitaiko ir krūmų pavidalu užaugančių tik 2-4 m.

Amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miškinės kriaušės gyvena apie 100–150 metų.

Požymiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laja plati ir kūgiška. Žievė tamsiai pilka ir sueižėjusi. Jos šakos dygliuotos, o dygliai ilgi. Jauni ūgliai yra plaukuoti, vėliau tampa pliki, gelsvai rudi, neretai baigiasi dygliu. Pumpurai juosvai rudi, kūgiški, smailiaviršūniai, atspurę su 5-7 blakstienotais žvyneliais. Lapai 2-4 (kartais 5 cm) ilgio, 1,5-3 cm pločio, apskritai kiaušiniški, beveik apskriti su lapo viršutine plika, žalia, žvilgančia puse, apačia plaukuota, šviesesnė, matinė. Jų viršūnė nusmailėjusi, beveik apskrita, su trumpu danteliu, kraštai smulkiai pjūkliški ar rinčiuoti, kartais lygūs, pamatas apskritas ir negiliai širdiškas, rečiau plačiai pleištiškas. Kriaušės lapai džiūdami pajuosta, o rudenį pagelsta ir parausta. Lapkotis lapalakščio ilgio. Žiedai balti, apie 3 cm skersmens, susitelkę po 5-9 į skėtiškas kekes, retai pavieniai. Jų dulkinės raudonos. Žiedkočiai 1-3 cm ilgio. Žydi gausiai ir beveik kasmet, prieš sulapojant, balandžio-gegužės mėnesiais. Žiedyne pirmiausia pražysta apatiniai žiedai. Vaisiai 3-4 cm ilgio, dažniausiai būna žali, geltoni, gelsvi, rausvi, kūgiški ar rutuliški, kiek nusmailėjusiu pamatu, žalsvai geltoni. Sunoksta rugsėjo-spalio mėnesiais. Jų sėklos lygiu, matiniu arba blizgančiu paviršiumi, tamsiai rudos ar beveik juodos. Derėti pradeda dešimtais augimo metais.

Savybės ir kita[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miškinės kriaušės mediena yra ypač vienalytė ir glaudi, neturi žvilgesio. Balana rožinės spalvos. Centrinėje stiebo dalyje dažnai susidaro rausvas arba rusvas netikrasis branduolys. Šerdies spinduliai taisyklingame radialiniame pjūvyje kartais matyti kaip siauri tamsūs brūkšneliai. Medienos tankis – 700 kg/m³. Neišdžiovinta mediena nepatvari. Miškinė kriaušė, tai pagrindinė rūšis, iš kurios dažniausiai kryžminant su kitomis kriaušių rūšimis, kilusi dabar soduose auginama naminė kriaušė (Pyrus domestica). Tačiau jos vaisiai nėra labai skanūs. Medis dauginasi sėklomis ir šaknų atžalomis.

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miškinė kriaušė – medingas ir dekoratyvus augalas. Bitės renka nektarą ir žiedadulkes. Tinkama kitų kultūrinių kriaušių veislių poskiepiams ir selekcijai. Iš jos vertingos medienos gaminami išskirtiniai baldai, muzikos instrumentai. Gydymui ir maistui vartojami švieži bei džiovinti vaisiai bei lapai. Vaisiuose yra 6-13 procentų cukraus.

Dekoratyvinės formos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavienės kriaušės – kraštovaizdžio puošmena ištisus metus. Dekoratyvinės formos būdingos kitoms lapuočių medžių rūšims lygiai taip pat būdingos ir kriaušėms.

  • f. globosa hort. – nedideli medžiai rutuliškomis lajomis;
  • f. pendula hort. – medžiai nukarusiomis šakomis ir kt.;
  • f. pyraster – vaisiai būna ropiški, kiaušiniški ir tipiški rutuliški;
  • f. achras – vaisiai būna butelio, kūgio, statinės formos ir tipiški kriaušiški.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]