Kiauneliškio dviviršūnė pušis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Labanoro regioninis parkas

Koordinatės: 55°16′01″š. pl. 25°51′10″r. ilg. / 55.26694°š. pl. 25.85267°r. ilg. / 55.26694; 25.85267

Kiauneliškio dviviršūnė pušis
Labanoro giria. Aukščiausia pušis. Kamienas.JPG
Aukščiausia Lietuvos pušis 2017 m. gegužę
VietaŠvenčionių raj., Kaltanėnų sen., Labanoro giria
Rūšispaprastoji pušis
Aukštis44 m
Amžius200 m.(2016 m.)
Apimtis (1,3 m aukštyje)2,08 m

Kiauneliškio dviviršūnė pušis – 2014 metų duomenimis, buvo aukščiausia paprastoji pušis (Pinus sylvestris) Lietuvoje ir trečias pagal aukštį Lietuvos medis.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. D1-288 ši pušis paskelbta valstybės saugomu gamtos paveldo objektu ir įvardinta Aukščiausia Lietuvos pušimi.[1]

Vietovė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auga Kiauneliškio gamtiniame rezervate, esančiame Labanoro girioje maždaug tarp Kaltanėnų ir Labanoro, netoli nuo  114  MolėtaiKaltanėnaiIgnalina  kelio. Augimvietės vietovė banguota. Artimiausias miestas – Švenčionėliai.

Duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Medžio rūšis – paprastoji pušis ('Pinus sylvestris L.)
  • Medžio aukštis – 44,0 m[2]
  • Kamieno skersmuo 66 cm
  • Kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 2,08 m
  • Amžius – 200 metų. (2016 m duomenimis)
  • Tūris – 10 ktm
  • Kiti duomenys – šiek tiek pasvirusi ir maždaug 30 m aukštyje išsišakojusi į dvi viršūnes.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Švenčionėlių miškų urėdijos miškininkas Jonas Barzdėnas, Antaliedės girininkijoje ją pastebėjo beveik prieš dešimtmetį (remiantis 2014 metais), o 2006 m. kovo 22 d. iš Kauno atvykęs miško genetinių išteklių specialistas įkopė į pušį, o kai iki pačios viršūnės įkopti buvo neįmanoma, iki jos iškėlė lazdą, nuo kurios žemyn nuleido matavimo juostą ir taip išmatavo jos aukštį. 2014 metais pripažinta aukščiausia Lietuvos pušimi.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]