Mėlynialapis karklas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Salix myrtilloides
Apsauga: 3(R) – Reta rūšis
Mėlynialapis karklas (Salix myrtilloides)
Mėlynialapis karklas (Salix myrtilloides)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Šeima: Gluosniniai
(Wikispecies-logo.svg Salicaceae)
Gentis: Gluosnis
(Wikispecies-logo.svg Salix)
Rūšis: Mėlynialapis karklas
(Wikispecies-logo.svg Salix myrtilloides)
Binomas
Salix myrtilloides
L., 1753

Mėlynialapis karklas (lot. Salix myrtilloides, angl. Swamp willow, vok. Heidelbeer-Weide, Moor-Weide) – gluosninių (Salicaceae) šeimos, gluosnių genties (Salix) krūmas. Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis jo paplitimo arealas yra Šiaurės ir Vidurio Europa, Šiaurės Azija bei Šiaurės Amerika.

Lietuvoje labai retas augalas, radimvietės susitelkusios rytuose ir pietryčiuose. Aptinkamas Vilniaus apylinkėse,Alytaus, Anykščių, Ignalinos, Kupiškio, Šiaulių, Švenčionių, Trakų, Utenos bei Varėnos rajonuose.

Augimvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarpinio tipo pelkės ir žemapelkės, aukštapelkių pakraščiai. Prieraišus pelkinės liūnsargės (lot. Scheuchzeria palustris) bendrijoms. Auga nedidelėmis grupelėmis, visose radimvietėse negausus.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai žemas, 15-90 cm aukščio lapus metantis krūmas šliaužiančiu stiebu. Lapai ovaliai smailūs, 15-20 mm ilgio, su visai arba nedaug dantytais pakraščiais. Apatinė lapo dalis pilkšvai žalsvos ar neryškios violetinės spalvos, viršutinė tamsiai žalios. Žiedai yra 1-2 cm žirginiai.

Žydi pavasarį, tuo pačiu metu, kai atsiranda nauji lapai. Dažniausiai dauginasi sėklomis. Kryžminasi su kitais karklais – ausytuoju (lot. Salix aurita), laplandiniu (lot. Salix lapponum) ir kt.

Apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrašyta į saugomų augalų rūšių sąrašą 1962 m. Auga Čepkelių, Kamanų ir Žuvinto rezervatuose, Baranavos ir Kanio raisto botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose. Būtina visų radimvečių apsauga, išlaikant optimalias hidrologines sąlygas. Augalai nyksta sausinant ir eksploatuojant pelkes.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos raudonoji knyga. Red Data Book of Lithuania, Vilnius, 1992, 173 p.
Dendrologija
Botanika · Augalija · Flora · Augalai · Sumedėjęs augalas · Liana · Puskrūmis · Krūmokšnis · Krūmas · Krūmedis · Medis · Vaismedis

Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas · Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys · Lietuvos išskirtiniai medžiai · Lietuvos svetimžemė dendroflora · Pasaulio išskirtiniai medžiai

Miškas · Miško skliautas · Lietuvos miškai · Pasaulio miškai (šalys pagal miškų plotą) · Miškų nykimas (neteisėtas miško kirtimas)

Miškininkystė (ekologinė miškininkystė) · Miško atkūrimas · Įveisimas · Miškų ūkis · Miškų urėdija · Girininkija · Eiguva · Lietuvos miškų institutas