Kalninė guoba
| Ulmus glabra | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Kalninė guoba (Ulmus glabra) Rokiškio rajone | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Ulmus glabra Huds., 1762 | ||||||||||||||
| Sinonimai | ||||||||||||||
|
Kalninė guoba (Ulmus glabra) – guobinių (Ulmaceae) šeimos, guobų (Ulmus) genties lapuotis medis.
Paplitimas ir augavietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jos natūralus paplitimo arealas labai platus – paplitusi beveik visoje Europoje. Vakaruose jos savaiminis išplitimo arealas Airijos saloje, rytuose apie Uralo kalnus, šiaurėje aptinkama apie vidurio Norvegiją iki 67° šiaurės platumose, pietuose iki Graikijos Peloponeso pusiasalio ir aptinkama Irane. Auga iki 1500 m aukščio altitudėse. Kalninė guoba sėkmingai aklimatizuota pietų Grenlandijoje apie Narsarsuaq gyvenvietę. Skandinavijoje sudaro ištisus guobynus.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tai vietinė, savaime auganti Lietuvos medžių rūšis. Lietuvoje kalninė guoba nėra labai dažnai paplitusi. XIX a. 6 dešimtmetyje Lietuvoje guobynus apnaikino grybinė liga – guobų maras. Jos auga pavieniui paupiuose, pamiškėse, prie sodybų ir lapuočių miškuose. Ten kur auga visos trys guobų genties medžių rūšys (kalninė guoba, paprastoji vinkšna, paprastasis skirpstas), dažnai pasitaiko tarp jų hibridų. Reiklus dirvožemiui – mėgsta augti nuo silpnai rūgštaus iki kalkingo dirvožemio, derlinguose, puriuose priesmėliuose ir priemoliuose. Vidutiniškai reiklus dirvožemio drėgmei ir aukštam oro drėgnumui. Nepakenčia labai sausos žemės.
Matmenys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tai greitai augantis, vidutinio aukščio medis. Užauga beveik iki 40 m aukščio ir iki 2 m skersmens kamienu.
Aukščiausia kalninė guoba auga Lenkijos Belovežo girioje, jos aukštis 38,40 m (pagal sausio 2011 metų duomenis, Tomasz Niechoda) ir kamieno apimtis 3,85 m matuojant 1,30 m aukštyje.[1]
Didžiausios apimties kuri yra 4,67 m (pagal Martin Miklanek, 2012 metai), žinoma ir užregistruota auga šiaurės Slovakijos Rajecke Teplicės miestelyje.[2]
Amžius
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gyvena iki 200–300 metų, nors yra Europoje pavienių medžių sulaukusių apie 400 metų amžiaus.
Požymiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Laja tanki. Šakos tamsiai rusvos, stambios, augančios aukštyn. Jos žievė tamsiai ruda ir gilokai sueižėjusi. Jauni ūgliai tamsiai rudi, stori, tankiai plaukuoti. Pumpurai kūgiški arba kiaušiniški 7–9 mm ilgio, juosvai rudi, smailūs, plaukuoti, prisitvirtinę įstrižai šakelės ir nuo jos atspurę. Pumpurų žvyneliai vienodai tamsiai rudi, apaugę rūdiškais plaukeliais. Lapai stambūs, atvirkščiai kiaušiniški arba plačiai ovalūs, tamsiai žali, apaugę šiurkščiais plaukeliais 6–17 cm ilgio ir 3–12 cm pločio. Lapas gale staiga nusmailėjęs, o jo kraštai dvigubai stambiai pjūkliški, pamatas beveik simetriškas. Abiejose lapų pusėse šakojasi daugiau kaip po dvi šonines gyslas. Rudenį lapai pagelsta. Lapkotis trumpas, tvirtas, storas ir plaukuotas iki 0,5 cm ilgio. Žiedai pavieniai kuokštuose su trumpais apie 1 cm koteliais. Augdama atviroje vietoje pradeda derėti apie 15 m amžiaus ir dera beveik kasmet. Sparnavaisis ovalus arba atvirkščiai kiaušiniškas 2-2,5 cm ilgio ir 1,5-2 cm pločio, šviesiai gelsvai rudas, neplaukuotas. Vaisius – riešutėlis sparnavaisio centre.
Žydėjimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pradeda žydėti nuo 20–30 metų. Žydi prieš skleidžiantis lapams, balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje.
Savybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kalninė guoba pakankamai atspari šalčiui, puikiai atlaiko iki -30 °C šalčius, pakenčia unksmę. Nebijo karpymo, vidutiniškai atspari užterštam miestų orui, bet nukenčia nuo guobų maro, ypač pakelių miškuose ir priemiesčių zonose, tad plačiai jas auginti nepatartina.
Panaudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mediena tvirta, tad iš guobų medienos seniau buvo gaminti net vežimų ratai. Auginama parkuose, prie sodybų.
Pavadinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokslinio, lotynų kalba rūšies pavadinimo autorius William Hudson, gyvenęs 1730–1793 metais.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kalninės guobos mokslinis lotynų kalba pavadinimas ir sinonimai per (theplantlist.org) Archyvuota kopija 2012-12-31 iš Wayback Machine projekto., (ipni.org), (tropicos.org) svetaines Anglų k.
- The thickest, tallest, and oldest Wych elm trees/Ulmus glabra (monumentaltrees.com) Anglų k.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
-
Kalninės guobos lapeliai su keletų lapo gale esančių smaigalėlių
