Juodalksnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Alnus glutinosa
Juodalksnis (Alnus glutinosa)
Juodalksnis (Alnus glutinosa) pavasaryje (Norvegija)
Juodalksnis (Alnus glutinosa)
Nesaugomas. Šios rūšies populiacija yra

pakankamai didelė ir plačiai paplitusi

Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Hamameliažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Hamamelididae)
Šeima: Beržiniai
(Wikispecies-logo.svg Betulaceae)
Gentis: Alksnis
(Wikispecies-logo.svg Alnus)
Rūšis: Juodalksnis
(Wikispecies-logo.svg Alnus glutinosa)
Binomas
Alnus glutinosa
(L.) Gaertn., 1790
IKAl-100210 Distribution Alnus glutinosa.png
Juodalksnio savaiminio paplitimo arealas

Juodalksnis, kartais vadinamas purvalksniu (lot. Alnus glutinosa, angl. Black Alder, pranc. Aulne noir, vok. Schwarzerle, it. Ontano nero, šved. Klibbal, suom. Tervaleppä, latv. Sanglepp, latv. Melnalksnis, rus. Ольха чёрная) – magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, beržinių (Betulaceae) šeimos, alksnių (Alnus) genties gana dažnas Lietuvoje lapuotis medis.

Juodalksnio požymiai
Juodalksnio vyriški ir moteriški žiedai (pav. kairėje vyriški žiedai)
Juodalksnio lapai ir nesubrendę kankorėžėliai
Juodalksnio tipiškos augimvietės
Juodalksnio kankorėžėliai (žiedynas) ir sėklytės
Juodalksnis augantis Vokietijoje
Juodalksnio kelmai

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Juodalksnis paplitęs visoje Europoje (išskyrus šiaurinę Fenoskandiją ir europinės dalies šiaurinę Rusijos dalį), vakarų Sibire, šiaurės Afrikoje, Kaukaze ir Mažojoje Azijoje.

Paplitimas ir augimvietės Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Paplitęs visoje Lietuvoje, labiausiai vidurio Lietuvos žemumoje ir pietvakarinėje šalies dalyje. Tai šviesamėgis medis – užstelbti juodalksnio daigai žūva per 3-4 savaites. Todėl dėl šios priežasties tankiuose medynuose nebūna juodalksnių pomiškio. Mėgsta drėgnas pelkėtas vietas, drėgnus ir derlingus priesmėlio ir priemolio dirvožemius. Auga upių, upelių ir ežerų pakrantėse, šaltiniuotuose šlaituose, drėgnesnėse žemumose, durpynuose. Drėgnuose dirvožemiuose aptinkama kartu su paprastosiomis eglėmis, paprastaisiais uosiais, beržais, kartais sudaro grynus medynus (juodalksnynas). Mėgsta derlingus, šlapius, su pratekančiu arba sausesnius su negiliu gruntiniu vandeniu dirvožemius. Pasitaiko ir sausesnėse vietose, ypač Dzūkijoje.

Juodalksnynai Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Juodalksnynai Lietuvoje užima 108,5 tūkstančių hektarų, arba 5,7 proc. visų medynų ploto. Labiausiai paplitę Suvalkijoje, Biržų girioje, Merkio baseino upių slėniuose, apie Tauragę, Šilutę. Pelkiniai juodalksnynai yra gūdūs miškai, pavasarį ir rudenį, o lietingais metais ištisą vasarą būna sunkiai įžengiami. Aplink juodalksnių kamienus susidaro aukštoki, kelių metrų skersmens ir neretai 1 metro aukščio kupstai, tarp kurių dažnai telkšo juodas vanduo.[1].

Matmenys[taisyti | redaguoti kodą]

Juodalksnis kiek didesnis už baltalksnį. Juodalksniai auga greitai, jaunų medelių (4-8 metų) prieaugis per vasarą iki 1-1,5 metro. Nuo 20-30 metų juodalksnių prieaugis mažėja, o nuo 45-50 išlieka maždaug vienodas iki 70-80 metų. Paprastai užauga apie 20–30 m aukščio, aukščiausi apie 40 m. Lenkijos Belovežo girioje lazerio pagalba išmatuotas 39,20 m aukščio augantis juodalksnis[2]. Juodalksnių kamieno skersmuo iki 90 cm, o Vengrijoje augančio vien stambiausių juodalksnio individų kamieno apimtis 6,50 m.

Aukščiausias Lietuvoje žinomas juodalksnis yra 33 m aukščio. Daugiau skaityti - rekordinio aukščio Lietuvos medžiai.

Amžius[taisyti | redaguoti kodą]

Tai trumpaamžiai medžiai. Vidutiniškai gyvena apie 100–120 metų, nors ilgiausias jų amžius yra apie 300 metų. Dabar vienam seniausių Belgijoje, Meise miesto botanikos sode augančiam juodalksniui apie (± 20) 212 metų (pagal 2012 metus).

Požymiai[taisyti | redaguoti kodą]

Kamienas tiesus. Jaunų medžių laja kiaušiniška, vėliau tampa ritiniška arba plačiai rutuliška, tankmėje augančių medžių laja nedidelė (viršūninėje), užima apie penktadalį kamieno ilgio, glausta, tanki, šakos laibos. Atvirose vietose augantys juodalksniai suformuoja dideles lajas. Jaunų medelių žievė žalsvai ruda, lygi, žvilganti ir plona – apie 2 mm, vėliau medžiui bręstant žievė tampa tamsiai ruda ir storesnė – 1,2-3 cm storio, eižėjanti negiliais plyšeliais. Jauni ūgliai rausvai rudi, išmarginti šviesiais taškeliais, lipnūs. Pumpurai kotuoti. Jauni lapai lipnūs, blizgantys, pliki arba plaukuoti. Vėliau pilnai sulapoję lapai 4-9 (3-12) cm ilgio ir 3-7 (2-10) cm pločio, lipnūs, žvilgantys, tamsiai žali, apatinė pusė pagysliais plaukuota, pražanginiai, iškirptomis viršūnėmis, kraštai dvigubai dantyti, banguoti, rudenį vėlai nukrinta nepageltę.

Žiedai vienalyčiai, penkiaskiaučių pažiedžių pažastyse. Kuokeliniai žiedai iš 4 apyžiedzio lapelių ir 4 kuokelių, ilguose žirginiuose, piesteliniai be apyžiedzio, sudaryti iš mezginės ir 2 liemenėlių – trumpuose, stačiuose žirginiuose. Prinokę piesteliniai žirginiai sumedėję ir vadinami kankorėžėliais – ant medžio laikosi ir žiemą. Vaisius – 2-4 mm ilgio rausvai rudas riešutėlis su dviem siaurais, rudais sparneliais. Vaisiai prinoksta spalio – lapkričio mėn., kiek vėliau išsiaižo. Sėkla 2-3 mm, kartais 4 mm ilgio plokščias ir raudonai rudas daugiakampis riešutėlis su dviem siaurais sparneliais bei trumpais, nelyginant karūnėlė, sparniškais stulpeliais viršuje. 1000 sėklų sveria 0,7-1,5 g. Stipri, gerai išsivysčiusi šaknų sistema.

Žydėjimas[taisyti | redaguoti kodą]

Atviroje augimvietėje pradeda žydėti 10-15 augimo metais, tankumyne augantys žydėti pradeda apie 30-40 augimo metus. Subrendę medžiai anksčiausiai pražysta kovo 22 dieną, vėliausiai – balandžio 30 dieną. Vidutiniškai pražysta balandžio pirmoje pusėje, prieš skleidžiantis lapams, 1-2 savaitėmis vėliau negu baltalksnis. Vidurio Lietuvoje vidutiniškai pražysta apie balandžio 8 dieną, arba tai būtų 4 dienomis anksčiau negu blindė. Žydi apie 10 dienų.

Dauginimasis[taisyti | redaguoti kodą]

Juodalksniai gausiai atsikuria savaime. Jų sėklas platina vėjas nunešdamas jas 60-100 metrų atstumu ar sėklos paplinta per vandenį, kadangi jos prisitaikiusios plaukti dešimtis ir net šimtus kilometrų. Kirtimuose atauga iš kelmo atžalų.

Savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Lengvai pakenčia potvynius, tačiau jauni medeliai gali nukentėti nuo pavasario šalnų, o nuo didelių žiemos speigų apšąla ir suaugę medžiai. Bet yra atsparūs oro taršai.

Dėl ant juodalksnių šaknų įsikūrusių oro azotą fiksuojančių bakterijų, kurios sudaro gumbelius – juodalksniai gerina dirvožemį praturtindami azotu, o nukritę lapai didina jame humuso atsargas.

Panaudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Žievė ir lapai naudojami liaudies medicinoje nuo eilės ligų. Džiovinti juodalksnių žievės ir lapų milteliai seniau buvo vartoti kaip vidiniai ir išoriniai vaistai kraujavimui sustabdyti.

Mediena[taisyti | redaguoti kodą]

Tik nupjauto juodalksnio mediena būna balta, vėliau kiek pastovėjusi tampa tamsiai oranžine, rausva. Mediena minkšta, labai patvari vandenyje, ilgai nepūva. Tinka fanerai, tarai, baldams, namo durims, lentelėms gaminti naudojama drožyboje. Iš žievės, lapų, pjuvenų gaminamos rauginės medžiagos ir dažai, vartojami kailiams raugti ir dažyti.

Porūšiai ir varietai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Alnus glutinosa subsp. glutinosa; Porūšis paplitęs Europoje
  • Alnus glutinosa subsp. barbata (C.A.Mey.) Yalt.; Paplitę šiaurinėje Mažosios Azijos dalyje, bei šiaurės Irane. Kartais šis porūšis laikomas atskira rūšimi.
  • Alnus glutinosa subsp. antitaurica – Paplitę pietinėje Mažosios Azijos dalyje. Reti.
  • Alnus glutinosa subsp. betuloides – Paplitę rytų Mažosios Azijos dalyje.

Remiantis The Plant List sąrašu, išskiriamos šie porūšiai ir varietai[3]:

  • Alnus glutinosa subsp. glutinosa;
  • Alnus glutinosa subsp. barbata (C.A.Mey.) Yalt.
  • Alnus glutinosa var. incisa (Willd.) Regel;
  • Alnus glutinosa var. laciniata (Willd.) Regel;

Hibridai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Alnus incana × Alnus glutinosa arba Alnus × hybrida. Juodalksnio ir baltalksnio hibridas.
  • Alnus cordata × Alnus glutinosa arba Alnus × elliptica
  • Alnus glutinosa × Alnus rugosa arba Alnus × silesiaca

Veislės[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos parkuose auginamos juodalksnio veislės:

  • Alnus glutinosa quercifolia – lapai primena ąžuolo;
  • Alnus glutinosa sorbifolia – lapai suskaudyti plunksniškai;
  • Alnus glutinosa pyramidalis – kūgiška laja.

Ekologija[taisyti | redaguoti kodą]

Anot šveicarų bitininkų, bitės ankstyva pavasarį nuo alksnio ūglių ir pumpurų renka gelsvus sakus, iš kurių gamina pikį. Jų šaknys su gumbeliais, kuriuose veisiasi mikroorganizmai gaminantys azotą.

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Pavadinimas ir sinonimai[taisyti | redaguoti kodą]

Mokslinio lotynų kalba rūšies pavadinimo autorius Joseph Gaertner, gyvenęs 17321791 metais. Remiantis The Plant List sąrašu, žemiau nurodyti žinomi sinonimai:

  • Alnus aurea K.Koch
  • Alnus cerifera Hartig ex Regel
  • Alnus dubia Req. ex Regel [Negaliojantis sin.]
  • Alnus emarginata Krock.
  • Alnus februaria Kuntze [Neteisėtas sin.]
  • Alnus februaria var. incisa (Willd.) Kuntze
  • Alnus februaria var. maculata Kuntze
  • Alnus februaria var. oxyacanthifolia (Lodd.) Kuntze
  • Alnus februaria var. pinnatifida (Spach) Kuntze
  • Alnus februaria var. quercifolia (Willd.) Kuntze
  • Alnus glutinosa f. aurea Verschaff. ex Dippel
  • Alnus glutinosa var. bosniaca Beck
  • Alnus glutinosa f. bosniaca (Beck) Callier
  • Alnus glutinosa f. cuneata Callier
  • Alnus glutinosa f. dubia Callier
  • Alnus glutinosa var. emarginata Willd.
  • Alnus glutinosa f. glabra Brenner
  • Alnus glutinosa subsp. glutinosa
  • Alnus glutinosa var. imberbis Bornm.
  • Alnus glutinosa f. imberbis (Bornm.) Callier
  • Alnus glutinosa f. imperialis Dippel
  • Alnus glutinosa f. incisa (Willd.) H.J.P.Winkl.
  • Alnus glutinosa var. incisa Willd.
  • Alnus glutinosa f. laciniata (Aiton) H.J.P.Winkl.
  • Alnus glutinosa var. laciniata (Aiton) Willd.
  • Alnus glutinosa f. lobulata Brenner
  • Alnus glutinosa f. longipediculata A.Braun ex H.J.P.Winkl.
  • Alnus glutinosa f. macrocarpa Req.
  • Alnus glutinosa f. maculata (Kuntze) H.J.P.Winkl.
  • Alnus glutinosa f. microcarpa Uechtr. ex Callier
  • Alnus glutinosa var. microphylla Callier
  • Alnus glutinosa var. oxyacanthifolia (Lodd.) Spach
  • Alnus glutinosa f. parvifolia Kuntze
  • Alnus glutinosa f. pilosa Brenner
  • Alnus glutinosa var. pinnatifida Spach
  • Alnus glutinosa f. puberula Callier
  • Alnus glutinosa f. pyramidalis Dippel
  • Alnus glutinosa f. quercifolia (Willd.) H.J.P.Winkl.
  • Alnus glutinosa var. quercifolia Willd.
  • Alnus glutinosa f. quercifolia Willd.
  • Alnus glutinosa f. rubrinervia Dippel
  • Alnus glutinosa f. sorbifolia Dippel
  • Alnus glutinosa f. subimberbis Bornm. ex Callier
  • Alnus glutinosa var. sublobata Zapal.
  • Alnus glutinosa f. sublobata (Zapal.) Callier
  • Alnus glutinosa f. subpilosa Brenner
  • Alnus glutinosa var. subrotunda Spach
  • Alnus glutinosa var. subserrata Zapal.
  • Alnus glutinosa f. subserrata (Zapal.) Callier
  • Alnus glutinosa f. tenuifolia (Callier) Callier
  • Alnus glutinosa var. tenuifolia Callier
  • Alnus imperialis Dippel
  • Alnus incisa Steud.
  • Alnus macrocarpa Lodd. ex Loudon
  • Alnus morisiana Bertol.
  • Alnus nigra Gilib. [Negaliojantis]
  • Alnus nitens K.Koch
  • Alnus oxyacanthifolia Lodd.
  • Alnus prunifolia K.Koch
  • Alnus quercifolia Willd.
  • Alnus rotundifolia Stokes
  • Alnus sorbifolia H.J.P.Winkl. [Negaliojantis]
  • Alnus suaveolens Morel ex Nyman [Negaliojantis]
  • Alnus vulgaris Hill [Negaliojantis]
  • Betula alnus var. glutinosa L.
  • Betula alnus var. laciniata Aiton
  • Betula emarginata Ehrh. [Negaliojantis]
  • Betula glutinosa (L.) Lam.
  • Betula laciniata Ehrh. [Negaliojantis]

Taip pat skaityti[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pavasarį žydintys augalai, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1985, 146 psl.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Juodalksnis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 145 psl.
  2. monumentaltrees.com / Black alder in the National Park of Białowieża
  3. theplantlist.org / Alnus glutinosa (L.) Gaertn.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Dendrologija
Botanika · Augalija · Flora · Augalai · Sumedėjęs augalas · Liana · Puskrūmis · Krūmokšnis · Krūmas · Krūmedis · Medis · Vaismedis

Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas · Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys · Lietuvos išskirtiniai medžiai · Lietuvos svetimžemė dendroflora · Pasaulio išskirtiniai medžiai

Miškas · Miško skliautas · Lietuvos miškai · Pasaulio miškai (šalys pagal miškų plotą) · Miškų nykimas (neteisėtas miško kirtimas)

Miškininkystė (ekologinė miškininkystė) · Miško atkūrimas · Įveisimas · Miškų ūkis · Miškų urėdija · Girininkija · Eiguva · Lietuvos miškų institutas