Pereiti prie turinio

Subpoliarinis klimatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Subarktinis klimatas)
Subarktinė (šiaurėje) ir subantarktinė (pietuose) klimato juostos ir jų augalijos tipas
  tundra
  miškatundė
  borealiniai miškai (taiga)

Subpoliarinis klimatas – klimatas, būdingas Šiaurės ir Pietų pusrutulių subpoliarinėms juostoms. Šiaurės pusrutulio subpoliarinis klimatas vadinamas subarktiniu, Pietų pusrutulio – subantarktiniu. Kadangi subpoliarinėse platumose Pietų pusrutulyje sausumos nedaug, klimatas ten tik jūrinis, o Šiaurės pusrutulyje, kur gausu sausumos – tiek jūrinis, tiek žemyninis.

Supoliarinio klimato juostoje daugiausia būdinga tundros ir miškatundrės augalija, giliau sausumoje – taiga, subantarktiniai (magelaniniai) miškai.

Subarktinis klimatas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Subarktinio klimato juosta driekiasi per Skandinavijos, Rusijos šiaurę (išskyrus Taimyro pusiasalį ir šiaurines salas), šiaurės Kanadą (išskyrus Arktinį salyną) ir Aliaską. Saulės spinduliuotės balansas teigiamas balandžio–rugsėjo mėnesiais (žemyninėse srityse birželį–liepą prilygsta subtropikų platumoms – 150–250 W/m²). Žiemomis 1–2 mėnesius trunka poliarinė naktis, vasaromis – poliarinė diena.[1]

Žemyniniam subarktiniam klimatui būdingos šaltos ir ilgos žiemos, trumpos vasaros su šalnomis. Būdinga labai didelė metinė temperatūrų amplitudė (60–65 °C). Vasaromis oras įšyla iki +10–16 °C, o žiemomis atšąla iki -40 – -46 °C (vietomis žemiau -60 °C). Kritulių iškrinta nedaug (100–200 mm per metus), sniego danga laikosi 8–10 mėnesių. Vasarą Šiaurės Amerikoje ir Šiaurės Azijoje vyrauja šiaurės vėjai, todėl atslinkusios arktinės oro masės dėl intensyvios Saulės spinduliuotės virš žemynų transformuojasi (įšyla) ir įgauna vidutinių platumų oro masių savybių. Žiemą vyraujanti pietų pernaša atneša žemynines vidutinių platumų oro mases, kurios atvėsusios įgauna arktinių oro masių savybių. Žiemą vyrauja anticiklonai, oras sausas ir giedras, todėl susidaro palankios sąlygos intensyviam spinduliniam žemės paviršiaus atvėsimui ir giliam pašalui (iki 100 m ir giliau).[1]

Jūriniam subarktiniam klimatui būdingi vėsūs, vėjuoti orai, didelis debesuotumas, rūkas. Vasarą vidutinė oro temperatūra +1–8 °C, žiemą nuo -1 iki -20 °C. Vidutinė metinė oro temperatūros amplitudė iki 20–25 °C. Per metus iškrinta 250–500 mm kritulių, daugiausia sniegas. Subarktinį klimatą smarkiai veikia ciklonai – daugiausia susidaro Islandijos ir Aleutų žemo slėgio srityse.[1]

Klimato diagrama
Ankoridžas, JAV
SVKBGBLRRSLG
 
 
19
 
-5
-12
 
 
19
 
-3
-10
 
 
15
 
1
-7
 
 
12
 
7
-2
 
 
19
 
14
4
 
 
24
 
18
9
 
 
46
 
19
11
 
 
82
 
18
10
 
 
76
 
13
5
 
 
52
 
5
-2
 
 
30
 
-2
-9
 
 
28
 
-4
-10
temperatūra °C skalėje
kritulių kiekis mm
šaltinis: NOAA
Klimato diagrama
Verchojanskas, Rusija
SVKBGBLRRSLG
 
 
6
 
-43
-49
 
 
6
 
-37
-46
 
 
5
 
-20
-39
 
 
6
 
-3
-22
 
 
12
 
10
-3
 
 
23
 
20
6
 
 
33
 
23
9
 
 
32
 
18
4
 
 
14
 
9
-3
 
 
13
 
-9
-19
 
 
10
 
-32
-40
 
 
8
 
-40
-47
temperatūra °C skalėje
kritulių kiekis mm
šaltinis: Pogoda.ru.net
Klimato diagrama
Kiruna, Švedija
SVKBGBLRRSLG
 
 
30
 
-11
-22
 
 
25
 
-9
-20
 
 
26
 
-5
-18
 
 
27
 
-1
-9
 
 
34
 
8
-2
 
 
49
 
15
5
 
 
86
 
18
7
 
 
74
 
15
5
 
 
49
 
10
1
 
 
47
 
-2
-11
 
 
42
 
-7
-13
 
 
34
 
-9
-20
temperatūra °C skalėje
kritulių kiekis mm
šaltinis: SMHI[2]



Subantarktinis klimatas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Subantarktinio klimato juosta driekiasi Pietų vandenyne ir jo salose aplink Antarktidą, siekia Ugnies Žemės salyną, Patagonijos Andų pietinį pakraštį, dalį Naujosios Zelandijos Pietų salos. Orai labai vėjuoti, veikiami aplink Antarktidą vyraujančios subarktinės depresijos.[1]

Klimato diagrama
Griutvikenas, Pietų Džordžija
SVKBGBLRRSLG
 
 
92
 
8
1
 
 
114
 
9
2
 
 
136
 
8
1
 
 
139
 
6
-1
 
 
137
 
3
-3
 
 
135
 
1
-5
 
 
149
 
1
-5
 
 
149
 
2
-5
 
 
92
 
4
-3
 
 
80
 
5
-2
 
 
93
 
7
-1
 
 
88
 
8
0
temperatūra °C skalėje
kritulių kiekis mm
šaltinis: Globalbioclimatics



  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Arūnas Bukantissubpoliarinis klimatas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
  2. „Nederbörd, normalvärden 1961–90“. SMHI. Suarchyvuotas originalas 2007-10-20. Nuoroda tikrinta 2009-10-17.