Laplandinis karklas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Salix lapponum
Apsauga: 2(V) – Pažeidžiama rūšis
Laplandinis karklas (Salix lapponum)
Laplandinis karklas (Salix lapponum)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Šeima: Gluosniniai
(Wikispecies-logo.svg Salicaceae)
Gentis: Gluosnis
(Wikispecies-logo.svg Salix)
Rūšis: Laplandinis karklas
(Wikispecies-logo.svg Salix lapponum)
Binomas
Salix lapponum
L., 1753

Laplandinis karklas (lot. Salix lapponum, angl. Downy willow, vok. Lappland-Weide) – gluosninių (Salicaceae) šeimos, gluosnių genties (Salix) krūmas. Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

Paplitimas ir augavietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viršutinė lapo dalis

Pagrindinis jo paplitimo arealas yra Europos ir Azijos miškai ir miškatundrės.

Per Lietuvą eina vakarinė paplitimo riba. Daugiausia augaviečių pietinėje ir rytinėje šalies dalyje: Alytaus, Ignalinos, Lazdijų, Švenčionių, Trakų, Varėnos, Vilniaus ir Zarasų rajonuose. Šiaurinëje Lietuvoje auga Akmenės ir Mažeikių rajonuose.

Auga tarpinio tipo pelkėse ir žemapelkėse, aukštapelkių pakraščiuose. Dažniausiai randamas Caricetum limosae ir Caricetum lasiocarpae asociacijų bendrijose. Mėgsta rūgščius durpinius dirvožemius. Šviesomėgis. Auga pavieniui arba nedidelėmis grupėmis, negausiai.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laplandinio karklo žirginiai

Tai 1-1,5 m aukščio krūmas. Laja netaisyklinga, išsidraikiusi. Šakos plaukuotos, vėliau be plaukų ir blizgiai tamsiai raudonos. Lapai lancetiški, iki 7 cm ilgio ir 2,5 cm pločio, nežymiai plaukuoti viršutinėje dalyje. Apatinė dalis tankiai plaukuota. Pakraščiai visai arba mažai banguoti. Lapkočiai trumpi, įprastai nuo 5 mm iki 1 cm.

Žydi lapams skleidžiantis, gegužės mėnesio pabaigoje. Žiedynas – iki 3 cm ilgio žirginys. Vyriškieji žiedai turi po du kuokelius. Apdulkina vabzdžiai ir vėjas. Vaisius – geltonai žalia apvali dėžutė. Dauginasi sėklomis. Sėklos prinoksta birželio mėnesio pabaigoje. Plinta iš šliaužiančio šakniastiebio išaugančiais ūgliais. Dažnai kryžminasi su kitais gluosniais. Lietuvoje rasta hibridų su ausytuoju (lot. Salix aurita), mėlynialapiu (lot. Salix myrtilloides) bei pilkuoju (lot. Salix cinerea) karklais.

Apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrašyta į saugomų augalų rūšių sąrašą 1962 m. Auga Čepkelių, Kamanų ir Žuvinto rezervatuose, Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose, Aukštadvario, Kurtuvėnų, Smalvo-Smalvykščio, Ūlos kraštovaizdžio draustiniuose. Būtina visų radavečių apsauga, išlaikant optimalias hidrologines sąlygas. Lapus pažeidžia lapgraužiai vabzdžiai ir ligos.

Populiacijų būklė patenkinama, rūšis gali išnykti tik keičiant augavietes – sausinant pelkes ir kasant durpes.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  • Lietuvos raudonoji knyga. Red Data Book of Lithuania, Vilnius, 2007, 443 p.
Dendrologija
Botanika · Augalija · Flora · Augalai · Sumedėjęs augalas · Liana · Puskrūmis · Krūmokšnis · Krūmas · Krūmedis · Medis · Vaismedis

Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas · Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys · Lietuvos išskirtiniai medžiai · Lietuvos svetimžemė dendroflora · Pasaulio išskirtiniai medžiai

Miškas · Miško skliautas · Lietuvos miškai · Pasaulio miškai (šalys pagal miškų plotą) · Miškų nykimas (neteisėtas miško kirtimas)

Miškininkystė (ekologinė miškininkystė) · Miško atkūrimas · Įveisimas · Miškų ūkis · Miškų urėdija · Girininkija · Eiguva · Lietuvos miškų institutas