Gervuogė
| Rubus subgen. Rubus |
|---|
 Paprastoji gervuogė (Rubus caesius) |
| Mokslinė klasifikacija |
Gervuogė (Rubus subgen. Rubus) – Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, eršketinių (Rosaceae) šeimos, gervuogių (Rubus) genties pogentė.
Morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.jpg)
Stiebai dvimečiai, briaunoti, statūs arba šliaužiantys, dygliuoti. Lapai trilapiai arba pirštuotai penkialapiai. Žiedai dvilyčiai, retai vienalyčiai, sutelkti kekiškuose žiedynuose. Vaisiai juodi, tamsiai purpuriniai, suaugę su žiedsosčiu, prinokę nukrenta drauge su juo.
Gervuogių vaisius – sutelktinis, sudarytas iš smulkių, sultingų kaulavaisių. Vaisiuose yra apie 87,3 % vandens, 6,4 % sausų tirpių medžiagų, 21,4 mg askorbo rūgšties, 2,8 % cukrų.
Pogentė skirstoma į 12 skyrių. Gervuogių pogentę tiria atskira mokslo šaka – batologija.
Taksonomija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bedyglės gervuogės arba raukšlėtalapės gervuogės (Rubus fruticosus) statusas nėra aiškus ir yra atsiradę painumai. Vienoje mokslinėje literatūroje, pavyzdžiui pasaulio augalų sąraše The Plant List, minima kaip raukšlėtosios gervuogės (Rubus plicatus) populiacijos dalis ir lotyniškas mokslinis pavadinimas Rubus fruticosus laikomas sinonimu[1][2], o kitame internetiniame pasaulio augalų sąraše - Plants of the World Online, kuris sudaromas Londone esančiame Kjų botanikos sodo mokslinių darbuotojų, bedyglė gervuogė (Rubus fruticosus) laikoma kaip plačiai Europoje paplitusia atskira rūšimi, kuri savaime paplitusi ir Lietuvoje. Taip pat bedyglės gervuogės (Rubus fruticosus) vienas iš sinonimų nurodomas Rubus plicatus[3].
Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žemiau, savaiminių Lietuvoje gervuogių pogentės rūšių sąrašas[4]:
- Krūminė gervuogė (Rubus aureolus)
- Paprastoji gervuogė (Rubus caesius L. 1753); plačiausiai paplitusi gervuogių rūšis Lietuvoje.
- Bedyglė arba raukšlėtalapė gervuogė (Rubus fruticosus)
- Stačioji gervuogė (Rubus nessensis Hall 1794)
- Raukšlėtoji gervuogė (Rubus plicatus Weihe & Nees 1822); daugiau paplitusi vakarinėje Lietuvos dalyje.
- Septynlapė gervuogė (Rubus scissus)[5]
- Vagotoji gervuogė (Rubus sulcatus)[6]
- Lazdynlapė gervuogė (Rubus wahlembergii)
Lietuvoje galimai savaime auga:
- Rubus nemorosus Hayne & Willd. 1811[7]; rūšis labiau paplitusi Vakarų ir Vidurio Europoje.
- Rubus × tranzschelii Juz. 1941 sin. Rubus chamaemorus × saxatilis;[8][9][10][11] savaiminė šiaurės rytų Europoje (Suomija, Karelija, europinės Rusijos šiaurė).
Lietuvoje sodininkų auginamos svetimžemės rūšys:
- Kanadinė gervuogė arba postatė (Rubus canadensis L. 1753 sin. Rubus suberectus Baer 1821)[12]; savaiminė rūšis rytinėje Šiaurės Amerikoje.
- Kokburno gervuogė (Rubus cockburnianus Hemsl. 1892); savaiminė rūšis Rytų Azijoje.
- Gražiažiedė gervuogė (Rubus deliciosus Torr. 1828); savaiminė rūšis Šiaurės Amerikoje.
- Kvapioji gervuogė (Rubus odoratus L. 1753); savaiminė rūšis rytinėje Šiaurės Amerikoje.
- Raudondyglė gervuogė (Rubus phoenicolasius Maxim. 1872); savaiminė rūšis Rytų Azijoje.
Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ theplantlist.org / Rubus fruticosus L. sens.str. Archyvuota kopija 2020-04-07 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ theplantlist.org / Rubus fruticosus Archyvuota kopija 2019-09-16 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ plantsoftheworldonline.org / Rubus fruticosus L.
- ↑ Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1
- ↑ plantsoftheworldonline.org / Rubus scissus W.C.R.Watson
- ↑ plantsoftheworldonline.org / Rubus sulcatus Vest
- ↑ plantsoftheworldonline.org / Rubus nemorosus Hayne & Willd.
- ↑ plantsoftheworldonline.org / Rubus × tranzschelii Juz.
- ↑ jstor.org / Rubus tranzschelii
- ↑ worldfloraonline.org / Rubus × tranzschelii Juz. Archyvuota kopija 2020-04-08 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ theplantlist.org / Rubus × tranzschelii Juz. Archyvuota kopija 2020-04-08 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Rubus canadensis L.