Klevas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Acer
Paprastasis klevas (Acer platanoides)
Paprastojo klevo (Acer platanoides) lapai ir sparnavaisiai
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Rosidae)
Šeima: Kleviniai
(Wikispecies-logo.svg Aceraceae)
Gentis: Klevas
(Wikispecies-logo.svg Acer)
Map genus Acer.png
Cukrinis klevas (Acer saccharum)

Klevas (lot. Acer, angl. Maple, vok. Ahorne, latv. Kļavas) – klevinių (Aceraceae) šeimos augalų gentis. Genties pavadinimas kildinamas iš lotyniško žodžio acer – smailus, aštrus, ir graikų kalbos žodžio akros – smailus (klevų lapų skiautės smailiaviršūnės). Beveik visi klevai mėgsta atviras, saulėtas vietas, bet sausrų nemėgsta.

Platanalapio klevo (Acer pseudoplatanus) jauni lapai

Morfologija[taisyti | redaguoti kodą]

Klevai – medžiai arba krūmai nemažais priešiniais lapais, smulkiais, neryškiais žiedais, skeltiniais sparnavaisiais. Tarp įvairių rūšių skirtumų gali būti daugiau, nei panašumų. Jos skiriasi dydžiu, lapų forma, o kartais tik iš sparnavaisių, kurie visų klevų gana panašūs, ir teatpažinsi, koks tai augalas.

Ūkinė reikšmė[taisyti | redaguoti kodą]

Platanalapio klevo (lot. Acer pseudoplatanus) mediena laikoma viena vertingiausių – ji naudojama smuikų ir kitų instrumentų korpusams gaminti. Lentos, medžio plokštės naudojama ir pastatų vidaus apdailai bei baldų gamybai. Medienos paviršių nesunku apdirbti, lengva poliruoti, beicuoti ir dažyti, taip pat lakuoti, ypač vertinamas atsparus nusidėvėjimui platanalapio klevo parketas. Pjauta mediena tinka laiptų gamybai ir stalviršiams, iš jo gaminami žaislai. Iš cukrinio, juodojo (Acer nigrum) ir raudonojo klevo gaunama sula ir sunkiamas sirupas bei išgaunamas cukrus. Sirupą ir cukrų galima išgauti ir iš kitų klevų rūšių, įskaitant paprastojo klevo, uosialapio klevo, bet dėl mažesnio sacharozės kiekio jų suloje, jie mažiau naudojami.

Klevas liaudiškoje kultūroje[taisyti | redaguoti kodą]

Pasak kai kurių tautų padavimų, augalas yra veiksminga priemonė ginantis nuo raganų. Taip Vokietijoje, Žemutinėje Pomeranijoje ir Meklenburgo žemėje jo šakomis puošia namų ir tvartų duris, ypač per Jonines – birželio 24 d. Šis ritualas taip pat turėjo apsaugoti nuo žaibo.

Rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

Iš viso gentyje yra apie 150 rūšių ir daugybė porūšių. Europoje yra tik keletas savaiminių rūšių, žymiai daugiau jų yra Azijoje, Amerikoje, netgi Afrikoje.

Klevai Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje auga viena savaiminė rūšis ir dar keletas įvežtinių rūšių, įskaitant iš jų dvi išplitę netoli Lietuvos pietvakarinių ir pietinių ribų:

  • Paprastasis klevas (Acer platanoides) – Lietuvoje savaiminė rūšis. Laja ovalinė. Auga greitai, užauga iki 20-30 m, kartais gali pasitaikyti iki 38 m aukščio. Lapai dideli, penkiaskiaučiai, rudenį jie gali būti nuo gelsvos iki oranžinės, purpurinės spalvos.
  • Platanalapis klevas, dar vad. jovaru (Acer pseudoplatanus); Šiaurinė savaiminė šios rūšies populiacija netoli nuo Lietuvos pietvakarinių ribų. Klimatui šilant, jų populiacija savaime ims plisti šalyje. Laja ovalinė. Paprastai užauga iki 20-35 m, bet aukščiausias Prancūzijoje 2014 metais išmatuotas lazerio pagalba, siekė 41,50 m[1]. Lapai ilgakočiai, dideli, penkiaskiaučiai, rudenį žali ar geltoni.
  • Trakinis klevas (Acer campestre); Šiaurinė savaiminė šios rūšies populiacija netoli nuo Lietuvos pietinių ribų. Klimatui šilant, jų populiacija savaime ims plisti šalyje. Laja tanki, ovalinė, maksimalus aukštis 15 m. Auga gana lėtai. Lapai su 5 bukomis skiautėmis, tamsiai žali, rudenį geltoni.
  • Ginalinis klevas (Acer ginnala) – laja ovalinė, maks. aukštis – 10 m. Lapai triskiaučiai. Rudenį jie ir vaisių sparneliai parausta.
  • Uosialapis klevas (Acer negundo); Kilmė - Šiaurės Amerika. Lietuvoje invazinė rūšis - naikintinas. Laja ovalinė, netaisyklinga, maks. aukštis – 20 m. Auga greitai. Lapai sudėtiniai, iš 3-5 (7) lapelių, rudenį šviesiai žalsvi ar geltoni.
  • Raudonasis klevas (Acer rubrum); Kilmė - Šiaurės Amerika.
  • Sidabrinis klevas (Acer saccarinum); Kilmė - Šiaurės Amerika. Laja retoka, ovalinė, maks. aukštis – 30 m. Auga greitai. Lapai penkiaskiaučiai, apatinė pusė melsvai balta. Rudenį pagelsta.
  • Cukrinis klevas (Acer saccharum); Kilmė - Šiaurės Amerika. Laja ovalinė, maks. aukštis – 30 m. Šio medžio lapas vaizduojamas Kanados vėliavoje. Tai vienas spalvingiausių medžių rudenį.
  • Varpinis klevas (Acer spicatum) – laja ovalinė, maks. aukštis – 8 m. Lapai triskiaučiai, stipriai dantyti.
  • Totorinis klevas (Acer tataricum) – laja rutuliška, maks. aukštis – 10 m. Lapai ovališki arba kiaušiniški, stambiai dantyti. Panašus į ginalinį klevą, gamtoje dažni jų hibridai.
  • Dengtažiedis klevas (Acer tegmentosum);

Vidaus nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Klevas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

  • theplantlist.org / Acer
Dendrologija
Botanika · Augalija · Flora · Augalai · Sumedėjęs augalas · Liana · Puskrūmis · Krūmokšnis · Krūmas · Krūmedis · Medis · Vaismedis

Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas · Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys · Lietuvos išskirtiniai medžiai · Lietuvos svetimžemė dendroflora · Pasaulio išskirtiniai medžiai

Miškas · Miško skliautas · Lietuvos miškai · Pasaulio miškai (šalys pagal miškų plotą) · Miškų nykimas (neteisėtas miško kirtimas)

Miškininkystė (ekologinė miškininkystė) · Miško atkūrimas · Įveisimas · Miškų ūkis · Miškų urėdija · Girininkija · Eiguva · Lietuvos miškų institutas