Mėlynė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vaccinium myrtillus
Mėlynė (Vaccinium myrtillus)
Mėlynė (Vaccinium myrtillus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Dilenijažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Dilleniidae)
Šeima: Erikiniai
(Wikispecies-logo.svg Ericaceae)
Gentis: Šilauogė
(Wikispecies-logo.svg Vaccinium)
Rūšis: Mėlynė
(Wikispecies-logo.svg Vaccinium myrtillus)

Mėlynė (lot. Vaccinium myrtillus, angl. Bilberry, vok. Blaubeere) – erikinių šeimos (Ericaceae) augalas. Stiebas status, briaunotas, šakotas. Lapai ovališki, nusmailėjusia viršūne, trumpakočiai, smulkiai dantytais kraštais. Puskrūmokšnis, išgyvenantis apie 30 metų. Apatinė stiebo dalis sumedėjusi, šakų viršūnės išlieka žalios, minkštos ir žiemą gali apšalti. Šakniastiebis ilgas, šliaužiantis.

Pavieniai rutuliški žiedai išauga ant trumpų kotelių. Taurelė priaugusi prie mezginės, vos įžiūrima. Vainikėlis rausvas, suaugtinis, pūstas, išlikusi viršūninė anga su trumpomis, bukomis skiautėmis. Mėlynė pražysta gegužės pradžioje, intensyviausias žydėjimas iki birželio vidurio, vėliau iki rudens galima rasti pavienių žiedų. Vaisiai – rutuliškos, tamsiai mėlynos, su apnaša uogos. Jos prinoksta liepos pradžioje ir laikosi iki rugsėjo.

Auga vidutinio drėgnumo ir drėgnuose, nelabai ūksminguose miškuose, rūgščiuose, puveninguose dirvožemiuose, kartais ir kimininėse pelkėse, aukštesnėse vietose. Žieduose yra nektaro. Visa žolė turį gydomųjų medžiagų, ypač vertingos uogos. Jose randama įvairių, žmogaus organizmui naudingų medžiagų. Vartojamos šviežios, virtos ir džiovintos maistui, vaistams ir kosmetikoje.

Mėlynė turi įtakos dirvodarai – gamina rūgštų humusą, skatina jaurėjimą. Mėlynių sąžalynuose slapstosi ir minta kai kurie miško paukščiai ir gyvūnai, juose rasta apie du šimtus rūšių įvairių vabzdžių, daugiausia naudingų.

Lietuvoje gausi, ypač Aukštaitijos ir Dzūkijos miškuose. Vidutinis derlingumas 700 kg/ha. Rastos 3 formos:

  • Juodauogė mėlynė (Vaccinium myrtillus var. epruinosum) - uogos blizgančios, be apnašo;
  • Baltauogė mėlynė (Vaccinium myrtillus var. leucocarpum) - uogos gelsvai baltos;
  • Rausvauogė mėlynė (Vaccinium myrtillus var. roseolo-vioalaceum) - uogos violetiškai rausvos[1].
Mėlynės žiedai

Produkcija[taisyti | redaguoti kodą]

Tūkstančiai tonų
(2008 m.)
Flag of the United States.svg JAV 158
Flag of Canada.svg Kanada 95
Flag of Poland.svg Lenkija 7,8
Flag of Germany.svg Vokietija 4,1
Flag of the Netherlands.svg Nyderlandai 4
Flag of Ukraine.svg Ukraina 3
Flag of Lithuania.svg Lietuva 2,5
Flag of Sweden.svg Švedija 2,5
Flag of New Zealand.svg Naujoji Zelandija 2
Flag of Romania.svg Rumunija 2

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Mėlynė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987., 43–44 psl.


Commons-logo.svg Vikiteka: Mėlynė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka