Pajūrinis gluosnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Salix daphnoides
Salix daphnoides — Flora Batava — Volume v18.jpg
Pajūrinis gluosnis (Salix daphnoides)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Šeima: Gluosniniai
(Wikispecies-logo.svg Salicaceae)
Gentis: Gluosnis
(Wikispecies-logo.svg Salix)
Rūšis: Pajūrinis gluosnis
(Wikispecies-logo.svg Salix daphnoides)
Binomas
Salix daphnoides
Vill., 1779

Pajūrinis gluosnis (lot. Salix daphnoides) – magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos, gluosnių (Salix) genties krūmedis.

Pajūrinio gluosnio šakelė su vyriškais žirginėliais („katinukais“)
Pajūrinio gluosnio šakelės su lapeliais
Pajūrinio gluosnio morfologinis piešinys

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savaime, bet negausiai paplitę dalyje Europos: Italijoje, Ispanijoje, Andoroje, Prancūzijoje, Liuksemburge, Vokietijoje, Austrijoje, Lichtenšteine, Šveicarijoje, Rumunijoje, Kroatijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Gudijoje, Ukrainoje, dalyje Rusijos. Retkarčiais aptinkami Danijoje, Suomijoje. Introdukuoti Britų salose.

Auga palei upių, ypač kalnų upių pakrantes ir vandeniui pralaidžių žvyringų, akmeningų aliuvinių samplovų.

Paplitimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savaime paplitę Lietuvoje.

Apibūdinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Krūmedis, išaugantis neaukšto medžio ar didelio krūmo formos, iki 4–8 m, rečiau iki 13 m aukščio. Kamieno skersmuo apie 20 cm. Laja dažniausiai kūgiška, išsišakojanti iki 4–8 m skersmens. 2–2,5 cm ilgio ir 1–1,2 cm pločio žirginėliai pasirodo kovobalandžio mėnesiais, dar prieš lapų išsiskleidimą. Lapų viršus blizgantis, tamsiai žalias, eliptiškos formos, pakraščiai negiliai dantyti, gale smailėjantys, 4–10 cm ilgio ir iki 2,5 cm pločio.

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naudojamas medicinoje, kadangi jo žievėje gausus salicino kiekis[1].

Sodinami pajūrinių ir žemyninių kopų sutvirtinimui bei sodinami parkuose ir kelių pakraščiuose.

Lietuvoje per verbų sekmadienį, ypač Dzūkijoje ir Rytų Aukštaitijoje pagrindinė buvo verba iš gluosnių šakelės, įskaitant ir pajūrinį gluosnį, prie kurių pridedama ir kadagio šakelių[2].

Pajūrinis gluosnis kitomis kalbomis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Germanų kalbomis – angliškai: European Violet-Willow, vokiškai: Reif-Weide, olandiškai: Berijpte wilg, švediškai: Daggvide.
Romanų kalbomis – ispaniškai: Sauce dafnoide.
Slavų kalbomis – rusiškai: Ива волчниковая, lenkiškai: Wierzba wawrzynkowa, čekiškai: Vrba lýkovcová.

Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. iucnredlist.org / Salix daphnoides
  2. llbm.lt / VERBŲ SEKMADIENIS

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Dendrologija
Botanika · Augalija · Flora · Augalai · Sumedėjęs augalas · Liana · Puskrūmis · Krūmokšnis · Krūmas · Krūmedis · Medis · Vaismedis

Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas · Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys · Lietuvos išskirtiniai medžiai · Lietuvos svetimžemė dendroflora · Pasaulio išskirtiniai medžiai

Miškas · Miško skliautas · Lietuvos miškai · Pasaulio miškai (šalys pagal miškų plotą) · Miškų nykimas (neteisėtas miško kirtimas)

Miškininkystė (ekologinė miškininkystė) · Miško atkūrimas · Įveisimas · Miškų ūkis · Miškų urėdija · Girininkija · Eiguva · Lietuvos miškų institutas