Oberostas
Oberostas (vok. Ober-Ost) – administracinis-teritorinis vienetas, sudarytas 1915 m. Vokietijos Rytų fronto kariuomenės okupuotose žemėse. 1916 m. pabaigoje užėmė 108.808 km² plotą, buvo 2,91 mln. gyventojų.
Istorija
Oberostą sudarė šešios sritys (vok. Bezirke):
1916 m. pabaigoje buvo trys sritys:
Sritis | Plotas, km² | Gyventojai |
Balstogės-Gardino sritis | 26.394 | 712.000 |
Kuršo sritis | 19.139 | 269.812 |
Lietuvos sritis | 63.275 | 1.928.123 |
1916 m. rugsėjį iš Suvalkų ir Vilniaus sričių sudaryta Vilniaus-Suvalkų sritis, o lapkritį iš Balstogės ir Gardino sričių sudaryta Balstogės-Gardino sritis. 1917 m. kovą Vilniaus-Suvalkų sritis prijungta prie Lietuvos srities, kurios administraciniu centru tapo Vilnius (iki tol buvo Kaunas). 1918 m. sausį Lietuvos sričiai priklausančios Augustavo ir Suvalkų apskritys priskirtos vėl sudarytai Suvalkų sričiai. Vasarį prie Lietuvos srities prijungta Balstogės-Gardino sritis; Lietuvos sritis padalinti į dvi – Šiaurės Lietuvos (centras – Vilnius) ir Pietų Lietuvos (centras – Balstogė). Vasario-kovo mėnesiais į Oberostą įjungta Lifliandija (šiaurės Latvija ir pietų Estija) ir Estliandija (šiaurės Estija). Po 1918 m. liepos Rytų fronto vadovybė formaliai panaikino Oberostą ir jo vietoje sukūrė du administracinius vienetus – Lietuvos sritį (paskelbta nepriklausoma vasario 16 d.) ir vadinamąją Baltijos valstybę (Kuršas, Lifliandija ir Estliandija). Vokiečių administracija tikėjosi išlaikyti teritoriją reichui ir tik karą pralaimint karą, lapkričio 3 dieną vokiečių karinę administraciją leista pakeisti vokiečių civiline valdžia, lapkričio 9 d. leista sudaryti lietuvišką vyriausybę (vadovas Augustinas Voldemaras). Galutinai vokiečių armija išvesta 1919 m. birželio 16 d. Ostmarkė (auksinas) kaip pinigas galiojo iki lito įvedimo 1922 metais.
Gyveno 2,881 mln. gyv. Lietuvos srityje 1917 m. viduryje buvo 1,928 mln. Oberostas tvarkėsi pagal 1916 m. birželio 7 d. taisykles, turėjo savo karinius valdininkus, ūkio planą, finansinę sistemą (pinigas – ostmarkė), muitines, teismus. Vyriausioji valdžia priklausė Rytų fronto vadovybei (RFV).
Apskritys
1917–1918 m. Oberostui priklausiusios apskritys:
Kitos lietuviškos apskritys, priklausiusios kitu laikotarpiu:
Apskritis | Laikotarpis | Centras |
Jocių apskritis | 1915 | Jociai |
Jonavos apskritis | 1916–1917 | Jonava |
Joniškio apskritis | 1915–1917 | Joniškis |
Jurbarko apskritis | 1915–1917 | Jurbarkas |
Jūžintų apskritis | 1916–1917 | Jūžintai |
Kalvarijos apskritis | 1915–1917 | Kalvarija |
Kelmės apskritis | 1915–1917 | Kelmė |
Merkinės apskritis | 1915–1917 | Merkinė |
Plungės apskritis | 1915 | Plungė |
Šiaulėnų apskritis | 1915 | Šiaulėnai |
Šilalės apskritis | 1915 | Šilalė |
Švėkšnos apskritis | 1915 | Švėkšna |
Tauragės apskritis | 1918 | Tauragė |
Varnių apskritis | 1915 | Varniai |
Šaltiniai
- Oberostas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987.
- Gyventojai
- Teritorijos