Rodūnia
| Rodūnia blrs. Радунь, rus. Радунь | |||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 
| |||||||||||||||
.jpg) | |||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+3) | |||||||||||||||
| Valstybė |  Baltarusija
| ||||||||||||||
| Sritis |  Gardino sritis
| ||||||||||||||
| Rajonas | Varanavo rajonas | ||||||||||||||
| Gyventojų | 2 700 | ||||||||||||||
 Vikiteka |
Rodūnia | ||||||||||||||
| Kirčiavimas |
| ||||||||||||||
Rodūnia (arba Rodūnė; blrs. Радунь, rus. Радунь, lenk. Raduń) – miestelis vakarų Baltarusijoje, prie Rodūnios upės, 20 km į pietus nuo Eišiškių ir 30 km į šiaurės vakarus nuo Lydos. Yra bažnyčia, sinagoga, žydų kapinės. Šiaurės vakaruose eina Baltarusijos valstybės siena su Lietuva. Rodūnios vardas kilęs iš lietuvių kalbos žodžio rūda.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmą kartą minima 1217 m. (kitais duomenimis – 1387 m. Jogailos laiške kaip parapijos centras).[1] XIV–XVII a. prie Rodūnios buvo pilis, 1440 m. ir 1569 m. minimas dvaras. 1538 m. miestelyje buvo 7 gatvės, turgavietė, 11 smuklių, 210 krikščionių namų (žydų tada Rodūnioje dar nebuvo).[2] 1556 m. pastatyta pirmoji bažnyčia. 1649 m. suteikta Magdeburgo teisė.
1866 m. Rodūnioje buvo 91 sodyba ir 869 gyventojai, iš jų du trečdaliai žydų.[2] Rusijos imperijoje Rodūnia buvo didelis žydų centras – Mek Tora (tai yra vieta, kur yra daug žydų, žinančių Torą)[3] .
1920 m. Rodūnią buvo užėmusi Lietuvos kariuomenė, miestelyje buvo įsikūręs Pirmojo pėstininkų pulko štabas.[2] 1920–1939 m. priklausė Lenkijai, 1939 m. užimta Sovietų Sąjungos, prijungta prie Baltarusijos TSR. 1940–1962 m. buvo Rodūnios rajono centras. Nuo 1958 m. – miesto tipo gyvenvietė[4], nuo 1962 m. įtraukta į Gardino srities Varanavo rajoną.
Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo seno Rodūnioje ir jos apylinkėse (Pelesa ir kiti aplinkiniai kaimai) buvo kalbama lietuvių kalba (pietų aukštaičių patarme). Rodūnios-Žirmūnų šnektą tyrinėjo švedų kalbininkas Olafas Brokas. Rodūnios ir Pelesos apylinkėse žodis „mėnuo“ vadinamas dievaičiu.
Aplink Rodūnią buvo apsistojusi prūsų gentis bartai, pralaimėję Didįjį prūsų sukilimą.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| 1959 m. | 1970 m. | 1979 m. | 1989 m. | 2006 m. | 2018 m. |
|---|---|---|---|---|---|
| 3911 |  2168
|
 2560
|
2798
|
2857
|
2229
|
Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Didžioji dalis darbingo amžiaus gyventojų dirba paslaugų ir socialiniame sektoriuose.
Apie 6 % darbingo amžiaus gyventojų dirba žemės ūkio gamybos kooperatyvuose „Radunsky“ ir „Dotishki“, kurie specializuojasi jautienos ir kiaulienos gamyboje.
2006 m. Rodūnioje buvo tik viena pramonės įmonė – „Lidapischekontsentraty“ bendrovė (daržovių džiovinimas).[5]
Gyvenvietės teritorijoje yra Varanavo rajono vartotojų draugijos Rodūnios filialas „Kooptorg“, Varanavo rajono būsto ir komunalinių paslaugų įmonės būstų ir komunalinių paslaugų skyrius, respublikinės unitarinės įmonės „Grodnoenergo“ gamybos skyriaus „Lydos elektros tinklai“ Varanavo rajono elektros tinklų skyrius.
Žaliavų bazė – durpės, žvyras, molis.
Švietimas, kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rodūnioje yra vidurinė mokykla, pradinė mokykla, prieglauda ir vienas vaikų darželis. Yra miesto kultūros namai, biblioteka, Rodūnios kraštotyros, turizmo ir ekologijos centras, Rodūnios vaikų dailės mokykla.
Sveikatos apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Medicinines paslaugas teikia ligoninė su 50 lovų.
Lankytinos vietos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Rožinio Dievo Motinos bažnyčia, 1929–1933 m
- Ješiva „Hafetz Chaim“ (pastatyta 1882 m.)
- XV a. žydų kapinės
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Izraelis Meir Cohen (1838–1933) – rabinas, halachistas ir moralistas; dvasinis Lenkijos ir Rusijos žydų lyderis.
Istorinių vaizdų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sinagoga apie 1920-29 m.
Rabino laidotuvės 1933 m.
Turgaus diena (iki 1939 m.)
Miestelio aikštė tarpukaryje
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kazimieras Garšva, Rodūnia, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2019-02-04. Nuoroda tikrinta 2020-08-30.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Bronius Kviklys, „Mūsų Lietuva“, t. 1, p. 291. Bostonas, Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964 m.
- ↑ Сайт 9-го канала, Яков Рабкин: «С чего начинается родина?»
- ↑ О преобразовании деревни Радунь Радунского района Гродненской области в городской поселок. Указ Президиума Верховного Совета Республики Беларусь от 30 апреля 1958 г.
- ↑ Общая характеристика городского посёлка Радунь