Augustavas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Augustavas
lenk. Augustów
   POL Augustów COA.svg   
Katedra w Augustowie.JPG
Augustavo Švč. Jėzaus Širdies bazilika

Augustavas
53°51′00″N 22°58′00″E / 53.85000°N 22.96667°E / 53.85000; 22.96667 (Augustavas)Koordinatės: 53°51′00″N 22°58′00″E / 53.85000°N 22.96667°E / 53.85000; 22.96667 (Augustavas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Įkūrimo data: 1550
Vadovas: Kazimierz Kożuchowski (2008 m.)
Gyventojų (2013): 30 728
Plotas: 80,93 km²
Tankumas (2013): 380 žm./km²
Pašto kodas: PL 16-300 iki 16-303
Tinklalapis: www.um.augustow.pl/
Commons-logo.svg Vikiteka: AugustavasVikiteka

Augustavas (lenk. Augustów) – miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Augustavo apskrityje, ties Mėtos upe ir Augustavo kanalu.[1] Apskrities ir miestietiško valsčiaus administracinis centras.

Devynių ežerų ir Augustavo girios supamas miestas yra vienas svarbiausių Lenkijos vandens sporto (baidarės, kanojos) centrų.[2] Pagal 2010 m. duomenis miestas yra 47 pagal dydį Lenkijos miestas ir ketvirtas pagal dydį Palenkės vaivadijos miestas.

Geografija ir gamta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mėtos upės pakrantė

Miestas yra Augustavo lygumoje, prie Mėtos upės, tarp Mėtos, Balčio ir Saino ežerų. Iš šiaurės, rytų ir pietų miestą supa Augustavo giria. Kraštovaizdis susiformavo per paskutinį ledynmetį – ledynas suformavo lygumą, kuri apaugo miškais, o tirpstančio ledyno vandenys suformavo dabartinius ežerus.[3]

Pagal 2002 m. duomenis miesto plotas yra 80,93 km², iš kurių:

  • Dirbama žemė 27 %;
  • Miškai 35 %;
  • Vandens telkiniai ir pastatai 38 %.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turgaus aikštė 1914 m.
Turgaus aikštė 1915 m.

Nuo VIII a. pr. m. e. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. XIII a. jotvingiai kovojo su siaubiamaisiais Haličo, Lenkijos, kryžiuočių antpuoliais. Dalį gyventojų kryžiuočiai iškėlė į Sembą. XIV a. pabaigoje minima prie upės stovėjusi kryžiuočių Metenburg pilis. 1392 m. Vytautas Didysis su savo kariuomene sugriovė šią pilį. Augustavo apylinkės iki XV a. buvo ginčijama teritorija tarp Lietuvos, Vokiečių ordino ir Mazovijos, kol 1422 m. Melno taikos sutartimi galutinai atiteko Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.[4] Per karus su kryžiuočiais vietos gyventojų liko labai mažai. Vidaus kolonizacijos laikotarpiu, Augustavas atsidūrė lietuvių ir slavų paribyje. Lietuviai kūrėsi į šiaurę nuo miesto (į vakarus – mozūrai, į rytus – baltarusiai). Po Liublino unijos vyko daugiausia lenkų kolonizacija.

Gyvenvietė Mostki pirmąkart minima 1496 metais. 1526 m. Jonas Radvila III gyvenvietėje įkūrė smuklę ir prekybos punktą, nes gyvenvietė buvo prekybos kelių sankryžoje tarp Lietuvos ir Prūsijos, Varšuvos ir Krokuvos. 1555 m. karalienės Bonos pastangomis karalius perėmė gyvnvietę iš Radvilų.[5] 1557 m. miestui suteiktas Augustavo miesto herbas. 1561 m. gegužės 16 d. Žygimantas Augustas suteikdamas Magdeburgo teises pavadino Augustavu. 1564 m. miestas gavo papildomą privilegiją, pagal kurią miestiečiams leista virti alų ir midų bei varyti degtinę.[4] 1569 m. sieną tarp Lenkijos ir Lietuvos nustačius Mėtos upe Augustavas atiteko Lenkijai, nors miesto kapinės liko Lietuvos pusėje.[6]

XVII a. antrojoje pusėje miestą ištiko maras. Per švedų tvaną 1656 m. miestą ir apylinkes nusiaubė totoriai.[7] Šiaurės karo metu miestą keletą kartų nusiaubė Rusijos, Brandenburgo, Saksonijos ir Švedijos kariuomenės.[4] Po Abiejų Tautų respublikos padalinimų 1795 m. Augustavą ir Užnemunę aneksavo Prūsija, čia buvo Dambravo apskrities teismas ir administracinis centras. 1807 m. įėjo į Varšuvos hercogystės, o nuo 1815 m. į Lenkijos karalystės sudėtį. 1829 m. pastatytas Augustavo paštas. 1836 m. mieste pastatyta Augustavo miesto rotušė. 1837 m. sukūrus Augustavo vaivadiją, jos centras perkeltas į Suvalkus, Augustavas tapo apskrities centru Augustavo, o nuo 1867 m. – Suvalkų gubernijoje. 1831 m. po nesėkmingų lenkams kautynių ties Ostrolenka, vadinamasis Gelgaudo korpusas su 12 000 karių, ties Raigardu gegužės 29 d. sumušęs rusų generolą Sackeną, žygiuodamas į Lietuvą perėjo per Augustavą.[6]

Miesto prekybinę reikšmę pakėlė 18251839 m. iškastas Augustavo kanalas. 1842 m. tapo apskrities centru. Per 1863 m. sukilimą Augustavo miškuose veikė kelios sukilėlių rinktinės. 1886–1889 m. Augustave pastatyti magistrato ir apskrities mokyklos pastatai, kurių architektas buvo Konstantinas Zaranekas. 1891 m. mieste pastatytas Augustavo Caro Aleksandro III paminklas. 1899 m. miestą pasiekė geležinkelis. XIX a. pabaigoje mieste architektas Henrikas Markonis sukūrė nemažai klasicistinio stiliaus pastatų. XIX a. mieste klestėjo kontrabanda dėl miesto artumo šalia Prūsijos. 1897 m. mieste pastatytas Augustavo Petro Bagrationo paminklas. XX a. pradžioje per Augustavą nutiestas geležinkelis į Gardiną. 18181925 m. miestas priklausė Augustavo vyskupijai.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Augustavo miškuose vyko rusų ir vokiečių mūšiai. Pirmą kartą VIII vokiečių armijos III divizija Augustavą užėmė 1914 m. rugsėjo 16 d., tačiau kiek vėliau rusai miestą atsiėmė. Antrą kartą Augustavo miškai pagarsėjo 1915 m. vasario mėn., kai vokiečių VIII ir X armijos puolė pietvakarių Lietuvą. Tuomet Augustavo miškuose buvo apsupta didelė Rusijos kariuomenės dalis su XX pėstininkų korpusu.[6]

Augustavas figūravo ir Lietuvos nepriklausomybės kovose. 1920 m. liepą rusams veržiantis į Lenkiją, lenkai atsitraukė ir iš jų okupuotos Suvalkų žemės. Tada pasienį su lenkais palei Augustavo kanalą užėmė Lietuvos kariuomenės dalys. Rugpjūčio 16 d. lenkų kariuomenė prieš Raudonąją armiją pradėjo kontrpuolimą. Lenkai prisiartino prie Lietuvos pasienio ir pradėjo spausti ten buvusią Lietuvos apsaugą. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį miestas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. 1920 m. rugpjūčio 28 d. Augustavas pateko į lenkų rankas.[8] Kovoje su lenkų ulonais žuvę lietuviai kariai palaidoti Augustavo girioje, Plaskų valsčiaus Serski Laso kaimo kapinaitėse.

Lenkų valdžioje miestas priklausė Baltstogės, vėliau Suvalkų vaivadijai. 1921 m. čia gyveno 8 300 gyv., 1934 m. apie 13 tūkst. gyventojų. Augustavas tapo populiariausiu tarpukario Lenkijos kurortu.[7]

19391941 m. miestas buvo okupuotas rusų, priklausė Baltarusijos TSR, Augustavo rajonui. 19411944 m. okupuotas vokiečių. Netrukus po miesto okupacijos masinėse žudynėse buvo nužudyti 800–900 žydų, įsteigtas getas, kurio gyventojai buvo sunaikinti nacių naikinimo stovyklose.[4] Antrojo pasaulinio karo pabaigoje miestas atsidūrė prie fronto linijos, buvo sugriauta apie 70 % miesto pastatų.

1945 m. liepos mėnesį Raudonoji armija ir NKVD bei jiems talkinę lenkų komunistinio režimo saugumas ir milicija Augustavo apylinkėse surengė prieš rezistencijos kovotojus nukreiptas vadinamąsias Augustavo gaudynes (lenk. Obława Augustowska) – didžiausią komunistinio režimo nusikaltimą Lenkijoje po Antrojo pasaulinio karo. Šios operacijos metu buvo šukuojami Augustavo girios miškai ir gyvenvietės, suiminėjami ir kankinami visi įtartinais apsirodę asmenys. Iš viso suimta apie 2000 asmenų, 600 suimtųjų išvežti nenustatyta kryptimi ir jų mirties aplinkybės iki šiol yra neišaiškintos.[9]

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kredito unijos pastatas

Mieste yra vienos didžiausių Lenkijoje jachtų laivų statyklos įmonė, kuri nemažai savo gaminių eksportuoja į Vakarų Europą. Taip pat yra mažesnių įmonių, kurios gamina įvairias mažesnes vandens transporto priemones. 1951 m. mieste buvo atidaryta cigarečių gamykla, kuri šiuo metu priklauso British American Tobacco korporacijai.[7] Mieste yra maisto pramonės įmonių, kurios gamina pieno ir mėsos produktus. Taip pat yra pilstomas mineralinis vanduo Augustowianka. Miesto apylinkėse veikia nemažai medienos pramonės įmonių. Didžiausia lentpjūvė pastatyta 1916 metais. 1972 m. buvo atidaryta avalynės gamykla ir silikatinių plytų gamykla, kuri bankrutavo XX a. pabaigoje.

Mieste veikia Lidl, Kaufland, Biedronka, Stokrotka ir POLOmarket prekybos centrai.

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šalia miesto esančioje Augustavo girioje yra daugybė stovyklaviečių. Miesto apylinkėse esančiuose ežeruose gausu vandens pramogų, tarp jų yra vandens slidžių nuoma, paplūdimiai, pasiplaukiojimas kruiziniais laivais 740 m ilgio trasoje. Šalia miesto esančiame Augustavo kanale ir aplinkiniuose ežeruose galima plaukioti baidarėmis. Mieste yra nemažai gydymo įstaigų. Tam tikros kurorto teisės miestui suteiktos 1971 m., o 1993 m. miestas tapo pilnateisiu kurortu.[5] Nuo 1976 m. prie Mėtos ežero veikia sanatorija Budowlani. Mieste yra Augustavo turistų namai.

Miesto paminklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienas iš svarbiausių gamtos ir istorijos paminklų mieste yra 18241839 m. nutiestas Augustavo kanalas. Kanalas jungia Vyslos ir Nemuno upes. Miesto ribose yra Augustavo šliuzas, Pževiežo šliuzas ir Svobodos šliuzas. 2007 m. paskelbtas saugomu istorijos paminklu.

Seniausias miesto pastatas yra 18001801 m. pastatytas Žygimanto Augusto turgaus aikštės 28 namas, kuriame kaip spėjama 1812 m. gruodžio mėnesį buvo apsistojęs Napoleonas Bonapartas. Taip pat yra išlikęs dar vienas panašaus senumo pastatas prie Bistros kanalo. Išlikęs yra ir 1829 m. italų architekto Henriko Markonio suprojektuotas klasicistinio stiliaus Augustavo senasis paštas. Mieste gatvėje stovi Augustavo uosto direkcijos pastate (29 Listopada gatvėje) yra Augustavo kanalo istorijos muziejus. Šalia šio pastato stovi 1903 m. pastatytas Augustavo vandens telkinių direkcijos pastatas. Prie Balčio ežero stovi 1935 m. statybos Augustavo karininkų Jachtų Klubas. Prie Mėtos ežero stovi 1939 m. statybos Augustavo turistų namai.

Miesto centre išlikę nemažai XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje statytų pastatų, kaip pvz., 1897 m. pastatyta Augustavo geležinkelio stotis. Miesto centre stovi 19061911 m. pastatyta elektinio architektūros stiliaus Augustavo Šv. Jėzaus širdies bazilika. Toliau nuo centro yra XIX a. pabaigoje pastatyta Augustavo Čenstakavos Dievo Motinos bažnyčia, 1832 m. pastatyta Augustavo Truškovskių šeimos mauzoliejaus koplyčia. Apie 9 km į šiaurės rytus nuo miesto centro Studzieničnos gyvenvietėje yra Studzieničnos Dievo Motinos sanktuariumas, kurį sudaro 1847 m. pastatyta Studzieničnos Škaplierių Dievo Motinos bažnyčia ir 1872 m. pastatyta Studzieničnos Šv. Mergelės Marijos koplyčia.

XIX a. įkurtose miesto kapinėse seniausias antkapis yra 1839 metų. Taip pat mieste yra 1820 m. buvo įkurtos Naujosios Augustavo žydų kapinės ir XVII a. įkurtos Senosios Augustavo žydų kapinės. Taip pat yra 1948 m. mieste įkurtos Augustavo Raudonosios armijos kareivių kapinės. Toliau nuo miesto centro yra XIX a. įkurtos Studzieničnos kapinės ir I pasaulinio karo Studzieničnos kareivių kapinės.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 2008 m. birželio 30 d. duomenis mieste gyveno 30384 žmonės, iš jų 16 081 moterų (52,93 proc.) ir 14 303 (47,07 proc.).

2010 m. duomenimis miestas pagal gyventojų skaičių yra 147-tas Lenkijoje ir 4-tas Palenkės vaivadijoje. Pagal 2002 m. duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui siekė 1191,5 zlotus.

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2002 m. gyveno 29 705 žmonės:[10]

  • Lenkai – 96,5 % (28 668);
  • Rusai – 0,21 % (64);
  • Čigonai – 0,13 % (41);
  • Kiti – 3,13 % (932).

1921 m. gyveno 8 762 žmonės:[11]

  • Lenkai – 76,6 % (6 715);
  • Žydai – 22,3 % (1 962);
  • Rusai – 0,5 % (51);
  • Gudai – 0,09 % (8);
  • Vokiečiai – 0,06 % (6);
  • Kiti – 0,22 % (20).

1897 m. gyveno 12 743 žmonės:[12]

1897 m. mieste gyveno 20, 1931 m. surašymo duomenimis, – 6 lietuviai.

Augustavo gyventojų skaičiaus raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyventojų skaičiaus raida nuo XVII a. iki šių laikų.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesto parduotuvė

Įstaigos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė organizacija, kuri organizuoja kultūrinius miesto renginius, yra Augustavo kultūros namai (adresas Rynek Zygmunta Augusta 9). Šiuose namuose vyksta keliautojų klubų susitikimai, literatūros vakarai, parodos, susirinkimai, seminarai, konkursai.

Kitos kultūros įstaigos:

  • Augustavo etnografijos muziejus (adresas ul. Hoża 7) – vyskta Augustavo apylinkių etnografijos parodos ir miesto istorijos parodos;
  • Augustavo uosto direkcijos pastatas (adresas ul. 29 Listopada 5a) – nuolatinė ekspozicija apie Augustavo kanalo istoriją, statybą ir architektus. Taip pat yra vaizdinė medžiaga;
  • Augustavo miesto viešoji biblioteka (adresas ul. Hoża 7) – apie 87000 knygų vaikams ir suaugusiems;
  • Miesto gyvenviečių kultūros namai (ul. Hoża 2B) – veikia šokių, dailės, literatūros, šachmatų ir sporto būreliai;
  • Augustavo pedagoginė biblioteka (adresas ul. Młyńska 52) – pedagogų švietimo centras;
  • Dokumentinių filmų diskusijų klubas Langas į pasaulį (Okno na świat);
  • Kino teatras Iskra (adresas ul. 3 Maja 38);
  • I Krechovieckio kavalerijos pulko muziejus (adresas Al. Kardynała Wyszyńskiego 2A).

Žiniasklaidos priemonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mieste yra leidžiami šie laikraščiai:

  • Augustavo apžvalga (Przegląd Augustowski);
  • Apskrities apžvalga (Przegląd Powiatowy).

Mieste veikia Polskie Radio Białystok, Radio 5 ir TVP Białystok radijo ir televizijos stotys.

Renginiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dažniausiai renginiai vyksta turgaus aikštėje, prie Mėtos upės arba Mėtos ežero.

Reguliarūs kultūriniai renginiai:

  • Tarptautinis Augustavo džiazo festivalis Augustowskie Spotkania z Louisem Armstrongiem;
  • Baladžių naktys prie Mėtos ežero (Balladowe Nocki nad Neckiem);
  • Klasikinės muzikos koncertai Camerata Augustoviana;
  • Filharmonijos koncertai;
  • Augustavo vasaros teatras (Augustowskie Lato Teatralne);
  • Augustavo dienos (Dni Augustowa) – renginiai vysktantys pirmąją gegužės savaitę.

Bažnyčios ir parapijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Augustavo Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

Katalikų parapijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Katalikų bažnyčios ir koplyčios[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji bažnyčia pastatyta 1549 m., nauja medinė 1776 m.[8], nauja mūrinė neoromaninio stiliaus Augustavo Šv. Jėzaus širdies bazilika 1906–1911 m.

Augustavo Čenstakavos Dievo Motinos bažnyčia pastatyta 1896 m. kaip stačiatikių cerkvė, perstatyta į katalikų bažnyčią 1921 m.[13]

Kitos katalikų bažnyčios ir koplyčios:

Evangelikų bažnyčios[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stačiatikių cerkvės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stačiatikių parapijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sinagogos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Netoli miesto yra Augustavo kanalas

Keliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per miestą eina kelias iš Lietuvos (Budzisko ir Ogorodninkų pasienio perėjimo punktų) į Varšuvą, taip pat šie keliai:

Geležinkeliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per miestą eina Sokulkos-Suvalkų geležinkelio linija (Sokulka – Suvalkai). Traukiniai stoja Augustavo Porto ir Augustavo geležinkelio stotelėse.

Vandens transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors statytas kaip svarbi transporto arterija Augustavo kanalais šiais laikais naudojamas tik turizmo tikslais. Yra keletas reguliarių linijų, kuriomis turistai plaukioja Augustavo kanalu ir aplinkiniais ežerais.

Miesto transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesto transportu rūpinasi Augustavo miesto viešojo transporto departamentas. Yra septyni reguliarūs miesto autobusų maršrutai.

Tarpmiestinis transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš Augustavo tiesioginiais autobusais galima susisiekti su Varšuva, Balstoge, Krokuva, Vroclavu, Olštynu, Suvalkais, Luku, Geldape, Ungura, Mikolaikomis, Lomža, Grajevu ir Dambrava.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Augustave reguliariai vyksta Lenkijos buriavimo čempionatas Co ma pływać, nie utonie.

Sporto klubai:

Miestų bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lucyna Nowak, Joanna Stańczyk, Agnieszka Znajewska: Ludność. Stan i struktura w przekroju terytorialnym (Stan w dniu 31 XII 2007 r.). Warszawa: Główny Urząd Statystyczny, 2008 m.. ISSN 1734-6118.;
  • Jarosław Szlaszyński, Andrzej Makowski: Augustów. Monografia historyczna. Augustów: 2007 m., ss. 44, 47, 250, 376, 742. ISBN 978-83-925620-0-9.;
  • Tomasz Darmochwał: Północne Podlasie, wschodnie Mazowsze. Warszawa: Agencja „TD“ – Wydawnictwo Turystyczne, 2003 m., ss. 86-92. ISBN 83-911266-3-3.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Augustów (Augustavas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 207 psl.
  2. makalius.lt Vietoje apsipirkimo malonu – kelionė Augustavo šliuzais
  3. Savivaldybės puslapis – Gamta
  4. 4,0 4,1 4,2 4,3 Virtual Sztetl – Augustow
  5. 5,0 5,1 Poland Travel – Augustow
  6. 6,0 6,1 6,2 Lietuviškoji enciklopedija. II tomas Atskilėlis – Batoras. Kaunas, Spaudos Fondas: 1934. P.129
  7. 7,0 7,1 7,2 Augustavo savivaldybės puslapis – istorija
  8. 8,0 8,1 Lietuviškoji enciklopedija. II tomas Atskilėlis – Batoras. Kaunas, Spaudos Fondas: 1934. P.130
  9. The Doomed Soldiers – Polish Underground Soldiers 1944–1963
  10. 2002 m. surašymo duomenys (lenk.)
  11. 1921 m. surašymo duomenys (lenk.)
  12. 1897 m. surašymo duomenys (rus.)
  13. http://www.augustow.ru/augustow/sightseeings-augustow

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją
Verta.png Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją.