Juodžemis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Juodžemis

Juodžemis – stepių, miškastepių ir miško dirvožemis, pasižymintis dideliu derlingumu ir tamsia spalva, artima juodai. Susiformuoja po daugiametėmis žolėmis, miško paklote. Turi jam būdingą storą puveninį horizontą, patvarią trupininę struktūrą ir daug humuso.

Tamsią spalvą juodžemiui suteikia humusas – organinių liekanų puvenos, kurias dirvožemiui suteikia irdamos žuvusių gyvūnų ir augalų dalys – šaknys, nukritę spygliai, lapai, žievė, šakos.

Žemdirbystės požiūriu, juodžemis yra vienas geriausių dirvožemių tipų. Lietuvoje plačiai naudojamas daržininkystėje, kambarinių augalų auginimui, kapaviečių viršutiniam sluoksniui.

Juodžemis yra tarp tų dirvožemių tipų ar jų komponentų, dažniausiai kasamų prekybai: kaip žvyras, smėlis, molis ir pan. Teigiama, jog juodžemiai užima apie 6% žemės sausumos.

Klasifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Išskiriamos tokios juodžemio rūšys:

  • paprastieji
  • nujaurėjusieji
  • gilūs trąšieji
  • išplautieji
  • karbonatiniai
  • pievų
  • sūrožemiški

Juodžemių skirstymas pagal puveninio horizonto storį:

  • labai gilūs (humusingo sluoksnio storis >120 cm),
  • gilūs (80-120 cm),
  • negilūs (<40 cm).

Įvertinant humuso kiekį dirvožemiai yra skirstomi į trąšius (turi 8-9% humuso), vid. humusingumo (6-7%) ir mažo humusingumo (4-5%).

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]