Bukovina
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius (pažymėtas nuo 2020 m. lapkričio). Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Ukrainos istorinis regionas: Bucovina / Буковина | |
|---|---|
| |
| Šalis | Ukraina (Černivcių sritis), Rumunija (Sučavos apskritis) |
| Herbas | 
|
| Tautos | rumunai, ukrainiečiai |
| Miestai | Sučava |
| |
██ Bukovina ██ Rumunija ██ Ukraina | |
Bukovina (ukr. Буковина, rumun. Bucovina) – regionas šiaurės rytų Karpatuose, dabartinės Ukrainos ir Rumunijos teritorijose.
Geografinė padėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dabartiniais laikais Bukovina yra Ukrainos (Černivcių srities) pietuose ir Rumunijos šiaurrytinėje dalyje aplink Sučiavos miestą (dvi Rumunijos apskritys – Suceava ir Botoşani). Į rytus nuo Bukovinos yra Besarabija, o šiaurės vakaruose – Galicijos istorinė sritis. Pietvakariuose ribojasi su Karpatais ir Transilvanija.
Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pavadinimas slaviškos kilmės (rus. k. бук 'bukas'). Pavadinimas pradėtas oficialiai vartoti tik nuo 1775 m., kai teritorija atiteko Austrijos Habsburgams.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Romos imperijos laikais tai buvo Dakijos teritorija, V a. atkeliavo avarai, V-VI a. – slavai. X-XI a. vėlesnės Bukovinos žemės priklausė Kijevo Rusiai, vėliau buvo Haličo-Volynės kunigaikštystės dalis, susilpnėjus pastarajai, trumpai valdė Vengrija.
XIV a. viduryje Bukovina buvo Moldavijos kunigaikštystės dalis (sostinė Sučiava). Būtent tuo metu Steponas III Didysis pastatė gražiausius šio krašto vienuolynus (Moldoviţa, Putna, Suceviţa, Voroneţ). Į teritoriją tuo metu pretendavo ir Lenkija (surengė keletą žygių).
Nuo XVI a. teritoriją okupavo Osmanų imperija, nuo 1769 m. – Rusijos imperija, 1774 m. – Austrija. Pagal Bukarešto sutartį 1812 m. šiaurinė Bukovinos dalis atiteko Rusijai. Nuo 1849 m. – Bukovinos hercogystė Austrijos sudėtyje.
Po Pirmojo pasaulinio karo Bukovina kartu su Besarabija atiteko Rumunijai. 1940 m. šiaurinę Bukovinos dalį okupavo Tarybų Sąjunga.
Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pietinėje dalyje dominuoja rumunai, šiaurinėje – ukrainiečiai. Ir pietinėje, ir šiaurinėje dalyje miestuose yra vengrų, lenkų, žydų bendruomenės.
| |||||||||||||
| |||||||||||
| ||||||||||||||||
