Šaravų ąžuolas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°10′31″ š. pl. 23°41′52″ r. ilg. / 55.17528°š. pl. 23.69778°r. ilg. / 55.17528; 23.69778

Šaravų ąžuolas

Šaravų ąžuolas – botaninis gamtos paveldo objektas, 1960 m. ąžuolas paskelbtas saugomu. Auga Kėdainių rajone, Kėdainių miškų urėdijos, Skaistgirių girininkijos, Šaravų miško 43 kvartale. Skersmuo 2 m, aukštis 28 m. Tai labai įspūdingas ąžuolas turėjęs dvi viršūnes. 1981 m. vieną iš jų nulaužė audra. 2010 m. ąžuolas nudžiūvo[1].

Ant ąžuolo yra pakabinta sena medinė koplytėlė, šalia įrengta pavėsinė, netoliese, miško aikštelėje, įrengtas nedidelis kryžių kalnelis, sutvarkyta aplinka. Šaravų ąžuolą galima pamatyti važiuojant automagistrale Vilnius–Kaunas–Klaipėda, apie 10 km už Babtų, prieš kavinę „Link vakarų“ pasukus į dešinę. Yra pastatytos nukreipiančios rodyklės.

2012 m. Šaravų ąžuolo klonuotas sodinukas pasodintas VDU Kauno botanikos sodo Birutės Galdikas ąžuolų giraitėje.[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prie Šaravų ąžuolo 1863 m. rinkosi sukilėlių būriai. Čia vyko kautynės. Žuvę sukilėliai palaidoti Šaravų kapinėse. Pasakojama, kad ant ąžuolo buvo pakarti keturi kunigai, 1863 m. sukilimo dalyviai. Šv. Mišios prie Šaravų ąžuolo, 1863 m. sukilimo aukoms atminti, aukojamos kiekvienais metais rugsėjo mėnesio pirmą šeštadienį.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]