Pereiti prie turinio

Šaravų ąžuolas

Koordinatės: 55°10′31″š. pl. 23°41′52″r. ilg. / 55.175278°š. pl. 23.697778°r. ilg. / 55.175278; 23.697778
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°10′31″š. pl. 23°41′52″r. ilg. / 55.175278°š. pl. 23.697778°r. ilg. / 55.175278; 23.697778

Šaravų ąžuolas

Šaravų ąžuolas
VietaŠaravų miškas, Kėdainių rajonas
Rūšispaprastasis ąžuolas
Aukštis28 m

Šaravų ąžuolas – buvęs botaninis gamtos paveldo objektas, 1960 m. ąžuolas paskelbtas saugomu. Augo Kėdainių rajone, Kėdainių miškų urėdijos, Skaistgirių girininkijos, Šaravų miško 43 kvartale. Skersmuo 2 m, aukštis 28 m. Tai labai įspūdingas ąžuolas turėjęs dvi viršūnes. 1981 m. vieną iš jų nulaužė audra. 2010 m. ąžuolas nudžiūvo[1], o 2021 m. kamienas neatlaikė vėjo ir išvirto.[2]

Ant ąžuolo buvusi pakabinta sena medinė koplytėlė, šalia įrengta pavėsinė, netoliese, miško aikštelėje, įrengtas nedidelis kryžių kalnelis, sutvarkyta aplinka. Šaravų ąžuolo kamieną galima pamatyti važiuojant automagistrale Vilnius–Kaunas–Klaipėda, apie 10 km už Babtų, prieš kavinę „Link vakarų“ pasukus į dešinę. Yra pastatytos nukreipiančios rodyklės.

2012 m. Šaravų ąžuolo klonuotas sodinukas pasodintas Kaune VDU botanikos sodo Birutės Galdikas ąžuolų giraitėje.[3]

Prie Šaravų ąžuolo 1863 m. rinkosi sukilėlių būriai. Čia vyko kautynės. Žuvę sukilėliai palaidoti Šaravų kapinėse. Pasakojama, kad ant ąžuolo buvo pakarti keturi kunigai, 1863 m. sukilimo dalyviai. Šv. Mišios prie Šaravų ąžuolo, 1863 m. sukilimo aukoms atminti, aukojamos kiekvienais metais rugsėjo mėnesio pirmą šeštadienį.

Šaravų miško 1863-1864 m. sukilėlių stovyklos ir kautynių vieta saugoma valstybės.[4]

  1. Ąžuolų sostinė turtėja klonuotais medžiais Archyvuota kopija 2016-04-20 iš Wayback Machine projekto.
  2. Vėjo neatlaikė vienas seniausių ir storiausių Lietuvos ąžuolų
  3. „B. Galdikas ąžuolų giraitė“. VDU botanikos sodas. Suarchyvuotas originalas 2013-02-28.
  4. „Objekto Nr. 44346 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.