Šaravų ąžuolas
Koordinatės: 55°10′31″ š. pl. 23°41′52″ r. ilg. / 55.17528°š. pl. 23.69778°r. ilg.
Šaravų ąžuolas – botaninis gamtos paveldo objektas, 1960 m. ąžuolas paskelbtas saugomu. Auga Kėdainių rajone, Kėdainių miškų urėdijos, Skaistgirių girininkijos, Šaravų miško 43 kvartale. Skersmuo 2 m, aukštis 28 m. Tai labai įspūdingas ąžuolas turėjęs dvi viršūnes. 1981 m. vieną iš jų nulaužė audra. 2010 m. ąžuolas nudžiūvo[1].
Ant ąžuolo yra pakabinta sena medinė koplytėlė, šalia įrengta pavėsinė, netoliese, miško aikštelėje, įrengtas nedidelis kryžių kalnelis, sutvarkyta aplinka. Šaravų ąžuolą galima pamatyti važiuojant automagistrale Vilnius–Kaunas–Klaipėda, apie 10 km už Babtų, prieš kavinę „Link vakarų“ pasukus į dešinę. Yra pastatytos nukreipiančios rodyklės.
2012 m. Šaravų ąžuolo klonuotas sodinukas pasodintas VDU Kauno botanikos sodo Birutės Galdikas ąžuolų giraitėje.[2]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prie Šaravų ąžuolo 1863 m. rinkosi sukilėlių būriai. Čia vyko kautynės. Žuvę sukilėliai palaidoti Šaravų kapinėse. Pasakojama, kad ant ąžuolo buvo pakarti keturi kunigai, 1863 m. sukilimo dalyviai. Šv. Mišios prie Šaravų ąžuolo, 1863 m. sukilimo aukoms atminti, aukojamos kiekvienais metais rugsėjo mėnesio pirmą šeštadienį.
Kryžių kalnelis 1863 m. sukilėliams atminti
Šaravų ąžuolas
Šaravų ąžuolo koplytėlė
Lietuvos Respublikos kareiviai aplink Šaravų ąžuolo, apie 1925 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Ąžuolų sostinė turtėja klonuotais medžiais
- ↑ „B. Galdikas ąžuolų giraitė“. VDU Kauno botanikos sodas. Suarchyvuotas originalas 2013-02-28.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| ||||||||||||||||||||||
