Šaravų ąžuolas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°10′31″š. pl. 23°41′52″r. ilg. / 55.175278°š. pl. 23.697778°r. ilg. / 55.175278; 23.697778

Šaravų ąžuolas
Saravu azuolas.jpg
Šaravų ąžuolas
VietaŠaravų miškas, Kėdainių rajonas
Rūšispaprastasis ąžuolas
Aukštis28 m

Šaravų ąžuolas – buvęs botaninis gamtos paveldo objektas, 1960 m. ąžuolas paskelbtas saugomu. Augo Kėdainių rajone, Kėdainių miškų urėdijos, Skaistgirių girininkijos, Šaravų miško 43 kvartale. Skersmuo 2 m, aukštis 28 m. Tai labai įspūdingas ąžuolas turėjęs dvi viršūnes. 1981 m. vieną iš jų nulaužė audra. 2010 m. ąžuolas nudžiūvo[1], o 2021 m. kamienas neatlaikė vėjo ir išvirto.[2]

Ant ąžuolo buvusi pakabinta sena medinė koplytėlė, šalia įrengta pavėsinė, netoliese, miško aikštelėje, įrengtas nedidelis kryžių kalnelis, sutvarkyta aplinka. Šaravų ąžuolo kamieną galima pamatyti važiuojant automagistrale Vilnius–Kaunas–Klaipėda, apie 10 km už Babtų, prieš kavinę „Link vakarų“ pasukus į dešinę. Yra pastatytos nukreipiančios rodyklės.

2012 m. Šaravų ąžuolo klonuotas sodinukas pasodintas Kaune VDU botanikos sodo Birutės Galdikas ąžuolų giraitėje.[3]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prie Šaravų ąžuolo 1863 m. rinkosi sukilėlių būriai. Čia vyko kautynės. Žuvę sukilėliai palaidoti Šaravų kapinėse. Pasakojama, kad ant ąžuolo buvo pakarti keturi kunigai, 1863 m. sukilimo dalyviai. Šv. Mišios prie Šaravų ąžuolo, 1863 m. sukilimo aukoms atminti, aukojamos kiekvienais metais rugsėjo mėnesio pirmą šeštadienį.

Šaravų miško 1863-1864 m. sukilėlių stovyklos ir kautynių vieta saugoma valstybės.[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]