Pelėdnagiai
| Pelėdnagiai | ||
|---|---|---|
  Pelėdnagiai |
||
| 55°15′00″š. pl. 23°57′32″r. ilg. / 55.250°š. pl. 23.959°r. ilg.Koordinatės: 55°15′00″š. pl. 23°57′32″r. ilg. / 55.250°š. pl. 23.959°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kėdainių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Pelėdnagių seniūnija | |
| Gyventojų | 909 | |
 Vikiteka |
Pelėdnagiai | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Пеладноги, lenk. Pełednogi | |
Pelėdnagiai – kaimas Kėdainių rajono savivaldybėje, prie kelių 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai ir 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva sankryžos, Nevėžio kairiajame krante (per upę link Kėdainių pastatytas tiltas). Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra mokykla-darželis „Dobiliukas“, kultūros namai, biblioteka (nuo 1954 m.), paštas (LT-58011), kapinaitės. Transporto paslaugų, melioracijos darbų bendrovės.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vietovardis kildinamas nuo žodžio pelė́dnagis[2] („žioplys, atgrubnagis“), kurio pirminė reikšmė – „turintis pelėdos nagus“.
2019 m. – Lietuvos vietovardžių metais – Registrų centro ir LRT portalo surengtuose gražiausių vietovardžių rinkimuose Pelėdnagiai užėmė pirmą vietą.[3]
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Į pietvakarius nuo Pelėdnagių išsidėstę Pašilių kolektyviniai sodai, per gyvenvietę teka Ašarėnos upelis (patvenktas). Pietvakariuose įsteigtas Pelėdnagių botaninis draustinis.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniuose Pelėdnagiai minimi nuo 1659 m.[4]
Seniau Pelėdnagiuose buvo Pelėdnagių dvaras, veikė malūnas (išlikę dalis ūkinių pastatų Nevėžio pakrantėje), kaimas priklausė Kauno apskričiai.[5] Tarybiniais metais Pelėdnagiai buvo melioracijos statybos valdybos (MSV) ir Kėdainių miško pramonės ūkio centrinė gyvenvietė (susidarė aukščiau, ant Nevėžio slėnio terasos).
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. | ? | Kauno apskritis |
| –1950 m. | Kėdainių valsčius | Kėdainių apskritis |
| 1950–1954 m. | Pelėdnagių apylinkės centras | Kėdainių rajonas |
| 1954–1963 m. | Medekšių apylinkė | |
| 1963–1976? m. | Pelėdnagių apylinkės centras | |
| 1979?–1995 m. | Nociūnų apylinkė | |
| 1995– | Pelėdnagių seniūnijos centras | Kėdainių rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1859 m. | 1902 m.[6] | 1923 m.sur.[7] | 1959 m.sur.[8] | 1970 m.sur.[9] | 1979 m.sur.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 395 | 187 | 192 | 234 | 505 | 760 | ||
| 1986 m.[11] | 1989 m.sur.[12] | 2001 m.sur.[13] | 2011 m.sur.[14] | 2021 m.sur.[15] | - | ||
| 975 | 1 066 | 1 039 | 1 016 | 909 | - | ||
| |||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Pelėdnagiuose gyveno Sausio 13-osios laisvės gynėjas Vytautas Koncevičius (1941–1991).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ Vietovardžių rinkimai lrt.lt
- ↑ Pelėdnagiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- ↑ Pełednogi. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 940 psl. (lenk.)
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Pelėdnagiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 811 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Pelėdnagiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 343
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Pielednogi. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 84 psl. (lenk.)
| ||||||||||||||
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
KĖDAINIAI – 4 km Paobelys – 1 km |
| |||||||||
|
|||||||||||
| Pašiliai – 2 km LABŪNAVA – 7 km |
Medekšiai – 3 km Nociūnai – 6 km | ||||||||||
