Cukrinis runkelis

Beta vulgaris saccharifera

Cukrinis runkelis

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Magnolijainiai ( Magnoliopsida)
Šeima:	Burnotiniai ( Amaranthaceae)
Gentis:	Runkelis ( Beta)
Rūšis:	Paprastasis runkelis ( Beta vulgaris)
Varietetas:	Cukrinis runkelis ( Beta vulgaris saccharifera)

Cukrinis runkelis – burnotinių (Amaranthaceae) šeimos kultūrinis augalas, paprastojo runkelio varietetas Beta vulgaris var. saccharifera.

Tai dvimetis augalas, dideliais vešliais lapais ir cukringu šakniavaisiu. Jame yra 20 % sacharozės, 5 % celiuliozės, 1,5 % azotinių medžiagų. Tai svarbi cukraus žaliava. Lapai, išspaudos, melasa naudojami kaip pašaras.

Cukriniai runkeliai geriausiai auga velėniniuose karbonatiniuose ir velėniniuose jauriniuose priemoliuose, taip pat pakankamai gerai auga puveninguose priesmėliuose. Mėgsta silpnai rūgščias arba neutralias dirvas. Sėjami į gerai įdirbtą dirvą balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje. Į tą pačią vietą sėjami kas 2-3 metai, taikant sėjomainą su žiemkenčiais. Cukriniai runkeliai sėjami kas 4–8 cm, 2–3 cm gylyje. Kasami rugsėjo pabaigoje, spalį.

Cukrinių runkelių kenkėjai: runkelinės musės, amarai, spragės; ligos – lapų rudmargė, sausasis lapų puvinys, daigų juodašaknė.

Pagrindiniai cukrinių runkelių augintojai pasaulyje yra Prancūzija (29 mln. t, 2005 m.), Vokietija (25), JAV (25), Rusija (22), Ukraina (16), Turkija (14), Italija (12), Lenkija (11). Lietuvoje cukriniai runkeliai auginami nuo XIX a. pradžios. Pirmieji cukrinių runkelių tyrimai Lietuvoje atlikti 1910 m. Baisiogalos dvarininko V. Komaro iniciatyva ir ataskaita apie juos parengta anglų kalba. 1912 m. cukriniai runkeliai pasėti 2,2 ha plote Vilkaviškio apskrityje Puodžiškių dvare. Gautas 2,6 t/ha derlius. Intensyviai auginti pradėti XX a. ketvirtajame dešimtmetyje, kuomet įsteigti pirmieji cukraus fabrikai (1931 m. Marijampolėje, 1935 m. Pavenčiuose). Derlingumas 1935 m. siekė 160 cnt/ha, 1940 m. – 203 cnt/ha, 1983 m. – 247 cnt/ha.

Lietuvoje daugiausiai auginami Vidurio žemumoje: Marijampolės, Kėdainių, Panevėžio, Radviliškio, Pakruojo rajonuose, mažiau Kauno, Kupiškio, Biržų, Raseinių, Prienų rajonuose^[1]. Iš 100 kg cukrinių runkelių yra pagaminama 16,5 kg cukraus.^[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1747 m. Berlyno vaistininkas Andreas Sigismund Marggraf nustatė, jog cukriniuose runkeliuose yra 16 % cukraus.^[3]

Produkcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tūkstančiai tonų (2008 m.)
Prancūzija	30306
Rusija	28995
JAV	24386
Vokietija	23002
Turkija	15488
Ukraina	13437
Kinija	10044
Lenkija	8715
Jungtinė Karalystė	7500
Nyderlandai	5218

Lietuva	339

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Cukrinis runkelis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 338
↑ Zita Dzedulionienė. Chemija: vadovėlis VIII–X klasei: suaugusiųjų ir savarankiškam mokymuisi. Kaunas: Šviesa, 2009, 169 p. ISBN 978-5-430-05433-5.
↑ ŠULČIUS, Algirdas. Organinė chemija. Vilnius: Alma littera, 2009, 182 p. ISBN 978-9955-38-341-3.

Cukrinių runkelių derlius Prancūzijoje

[1] Cukrinis runkelis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 338

[2] Zita Dzedulionienė. Chemija: vadovėlis VIII–X klasei: suaugusiųjų ir savarankiškam mokymuisi. Kaunas: Šviesa, 2009, 169 p. ISBN 978-5-430-05433-5.

[3] ŠULČIUS, Algirdas. Organinė chemija. Vilnius: Alma littera, 2009, 182 p. ISBN 978-9955-38-341-3.

[1]

[2]

[3]