Josvainių miškai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°19′5″ š. pl. 23°47′25″ r. ilg. / 55.31806°š. pl. 23.79028°r. ilg. / 55.31806; 23.79028

Miško riboženklis ties Palainiškiais
Josvainių miškas netoli Keleriškių žiemą
Eglynėlis
Ąžuoloto girininkijos planas (stendas prie Palainiškių
Paukščių balsai pavasarį
Gervių klyksmas miške

Josvainių miškai – miškai Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje (Kėdainių, Josvainių ir Krakių seniūnijose), 6 km į vakarus nuo Kėdainių, 4 km į šiaurę nuo Josvainių. Plotas 3110 ha, iš jų mišku apaugę 2640 ha. Susideda iš Josvainių, Giraitės, Medininkų miškų.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Josvainių miškų šiaurės vakariniu pakraščiu teka Smilga (Nevėžio intakas), per miškų pietinę dalį teka jos intakas – Smilgaitis. Reljefas lyguminis; žemesnėse vietose pelkės. Didžioji miškų dalis nusausinta. Dirvožemiai velėniniai glėjiški ir glėjiniai priemoliai bei moliai, vietomis – velėniniai karbonatiniai moliai.

Josvainių miškai priklauso Kėdainių miškų urėdijos Ąžuoloto girininkijai (būstinė Stasiūnuose)[1]. Miške įsikūręs Barsukynės kaimas, o jo pakraščiuose Palainiškiai, Čiukiškiai, Stasiūnai, Grašva. Josvainių miškai priklauso Dotnuvos-Josvainių miškų biosferos poligonui, kurio tikslas išsaugoti juodųjų gandrų, vidutinių genių buveines, užtikrinti subalansuotą miško išteklių naudojimą. Miško teritorijoje yra Smilgos kraštovaizdžio draustinis.

Medynai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Augavietės labai derlingos laikinai įmirkusios, vietomis įmirkusios ir pelkinės. 61% miškų IV grupės ūkiniai, 29% III grupės apsauginiai, 7% II grupės ekosistemų apsaugos, 3% rekreaciniai. Kultūrinės kilmės medynų 6%. [2]

Sudėtis:

Jaunuolynai sudaro apie 26 % medžių, pusamžiai medynai 25%, bręstantys 16%, brandūs 33%. Vidutinis medynų amžius – 43 metai. Bonitetas 1,4, skalsumas 0,71, tūris 180 m³/ha.

Nepaisant, kad miškai įeina į biosferos poligoną ir draustinį, vyksta masinis miško naikinimas – vidury vasaros plynai iškertami medžiai, plyti dideli kirtimų, brūzgynų plotai. Neliestų miško kvartalų beveik nelikę.

Fauna[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miškuose daug stambiųjų kanopinių žvėrių (šernų, stirnų) ir plėšrūnų (lapių, mangutų, kiaunių), yra jerubių, slankų, suopių, paukštvanagių, vištvanagių, pelėdų, juodųjų gandrų[3].

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1944 m. rudens Josvainių miškuose veikė Lietuvos partizanų būriai (vadai: S. Arštikis, slap. Saulė, S. Rūšis, P. Kunevičius), kurie priklausė LLA Kovo rinktinei, nuo 1948 m. – Prisikėlimo apygardai. [4]

Miške tarybiniais metais buvo įrengta karinė bazė. Dabar telikę jos griuvėsiai.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.keduredija.lt/page.php?32
  2. Algirdas Brukas. Josvainių miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 737 psl.
  3. Algirdas Brukas. Josvainių miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986.
  4. Dalius Žygelis. Josvainių miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 737 psl.


Commons-logo.svg

Vikiteka