Josvainių miškai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°19′5″ š. pl. 23°47′25″ r. ilg. / 55.31806°š. pl. 23.79028°r. ilg. / 55.31806; 23.79028

Josvainių miškai netoli Šiukštuliškių
Miško riboženklis ties Palainiškiais
Josvainių miškas netoli Keleriškių žiemą
Ąžuoloto girininkijos planas (stendas prie Palainiškių
Paukščių balsai pavasarį
Gervių klyksmas miške

Josvainių miškai – miškai Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje (Kėdainių, Josvainių ir Krakių seniūnijose), 6 km į vakarus nuo Kėdainių, 4 km į šiaurę nuo Josvainių. Plotas 3110 ha, iš jų mišku apaugę 2640 ha. Susideda iš Josvainių, Giraitės, Medininkų miškų.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Josvainių miškų šiaurės vakariniu pakraščiu teka Smilga (Nevėžio intakas), per miškų pietinę dalį teka jos intakas – Smilgaitis. Reljefas lyguminis; žemesnėse vietose pelkės. Didžioji miškų dalis nusausinta. Dirvožemiai velėniniai glėjiški ir glėjiniai priemoliai bei moliai, vietomis – velėniniai karbonatiniai moliai.

Josvainių miškai priklauso Kėdainių miškų urėdijos Ąžuoloto girininkijai (būstinė Stasiūnuose)[1]. Miške įsikūręs Barsukynės kaimas, o jo pakraščiuose Palainiškiai, Čiukiškiai, Stasiūnai, Grašva. Josvainių miškai priklauso Dotnuvos–Josvainių miškų biosferos poligonui, kurio tikslas išsaugoti juodųjų gandrų, vidutinių genių buveines, užtikrinti subalansuotą miško išteklių naudojimą. Miško teritorijoje yra Smilgos kraštovaizdžio draustinis.

Medynai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Augavietės labai derlingos laikinai įmirkusios, vietomis įmirkusios ir pelkinės. 61 % miškų IV grupės ūkiniai, 29 % III grupės apsauginiai, 7 % II grupės ekosistemų apsaugos, 3 % rekreaciniai. Kultūrinės kilmės medynų 6 %.[2]

Sudėtis:

Jaunuolynai sudaro apie 26 % medžių, pusamžiai medynai 25 %, bręstantys 16 %, brandūs 33 %. Vidutinis medynų amžius – 43 metai. Bonitetas 1,4, skalsumas 0,71, tūris 180 m³/ha.

Nepaisant, kad miškai įeina į biosferos poligoną ir draustinį, vyksta masinis miško naikinimas – vidury vasaros plynai iškertami medžiai, plyti dideli kirtimų, brūzgynų plotai. Neliestų miško kvartalų beveik nelikę.

Fauna[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miškuose daug stambiųjų kanopinių žvėrių (šernų, stirnų) ir plėšrūnų (lapių, mangutų, kiaunių), yra jerubių, slankų, suopių, paukštvanagių, vištvanagių, pelėdų, juodųjų gandrų[3].

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1944 m. rudens Josvainių miškuose veikė Lietuvos partizanų būriai (vadai: S. Arštikis, slap. Saulė, S. Rūšis, P. Kunevičius), kurie priklausė LLA Kovo rinktinei, nuo 1948 m. – Jūros srities Prisikėlimo apygardai.[4]

Miške tarybiniais metais buvo įrengta karinė bazė. Dabar telikę jos griuvėsiai.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.keduredija.lt/page.php?32
  2. Algirdas Brukas. Josvainių miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 737 psl.
  3. Algirdas Brukas. Josvainių miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986.
  4. Dalius Žygelis. Josvainių miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 737 psl.


Commons-logo.svg

Vikiteka