Nemunėlio Radviliškis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Nemunėlio Radviliškis
2011 04 24NemunėlioRadviliškis02.JPG
Nemunėlio Radviliškio centras
NemunelioRadviliskioherbas.png

Nemunėlio Radviliškis
Koordinatės 56°23′49″š. pl. 24°46′19″r. ilg. / 56.397°š. pl. 24.772°r. ilg. / 56.397; 24.772 (Nemunėlio Radviliškis)Koordinatės: 56°23′49″š. pl. 24°46′19″r. ilg. / 56.397°š. pl. 24.772°r. ilg. / 56.397; 24.772 (Nemunėlio Radviliškis)
Apskritis Panevėžio apskrities vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė Biržų rajono savivaldybės vėliava Biržų rajono savivaldybė
Seniūnija Nemunėlio Radviliškio seniūnija
Gyventojų skaičius 566 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka Nemunėlio RadviliškisVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Nemunė̃lio Radvìliškis
Kilmininkas: Nemunė̃lio Radvìliškio
Naudininkas: Nemunė̃lio Radvìliškiui
Galininkas: Nemunė̃lio Radvìliškį
Įnagininkas: Nemunė̃lio Radvìliškiu
Vietininkas: Nemunė̃lio Radvìliškyje

Nemunėlio Radviliškis – miestelis Biržų rajone, 22 km į šiaurę nuo Biržų, šalia Apaščios ir Nemunėlio upių santakos, prie sienos su Latvija. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Stovi Nemunėlio Radviliškio Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (pastatyta 1854 m.), Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų bažnyčia (pastatyta 1890 m.), yra Nemunėlio Radviliškio pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT−41058).

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šalia miestelio yra ir Nemunėlio Radviliškio viensėdis.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Blank-50px.png
Germaniškis – 9 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Pučiakalnė – 8 km
Suostas – 9 km
BIRŽAI – 22 km
MEDEIKIAI – 15 km
Parovėja – 19 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvenvietėje rastos dvi senovės Romos bronzinės emaliuotos sagės. Plokščia, simetriška, su gyvulių galvučių ornamentika ir apvali.[2]

Nemunėlio Radviliškis istorijos šaltiniuose paminėtas 1586 m. lapkričio 4 d. Jį įkūrė didikai Radvilos. 1590 m. pastatyta Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų bažnyčia, 1719 m. katalikų koplyčia, o 1782 m. – katalikų Nemunėlio Radviliškio Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.

Čia, kaip ir visame Biržų krašte, daugelį šimtmečių kartu gyvena skirtingų − katalikų ir evangelikų reformatų − tikėjimų žmonės. Lietuvoje, kaip ir visoje katalikiškoje Europoje, evangelikai reformatai nebuvo labai mėgstami. Vilniaus vyskupijos sinodas draudė (1744 m.) eretikams (evangelikams reformatams) mokyti katalikų vaikus, o mišri kataliko ir evangeliko reformato santuoka buvo pripažįstama netinkama ir neteisėta. 1729 m. Palėvenės dominikonų vienuolyno kunigas Gruzdas užpuolė ir nuniokojo evangelikų reformatų bažnyčias Nemunėlio Radviliškyje ir Papilyje.

Nedidelis Nemunėlio Radviliškio miestelis neretai tapdavo Biržų tvirtovės link traukiančių švedų karinių dalinių stovykla. 1625 m. miestelis priglaudė prie Biržų tvirtovės sumuštą švedų dalinį. 1655 m. švedų feldmaršalas Levenhauptas su kariuomenės dalimi iš Kuoknesės (dabar Latvija) persikėlė į Nemunėlio Radviliškį ir įkūrė ten stovyklą. Pulkininkas Taleris su 7 kuopomis pėstininkų ir 200 raitelių buvo pasiųstas užimti Biržus. Biržų tvirtovė buvo užimta, komendantu paskirtas Urkvardas. Iš Nemunėlio Radviliškio užimti Palangą, Šventąją, Piltenę buvo pasiųstas pulkininkas leitenantas Martynas Šulcas. Vėliau švedų kariuomenės stovykla iš Nemunėlio Radviliškio persikėlė į Pasvalį.

Nemunėlio Radviliškis turi gilias švietimo tradicijas. Dar 1590 m. čia įsteigta evangelikų reformatų, o 1804 m. − katalikų parapijų mokyklos. 1866 m. − valdinė Nemunėlio Radviliškio pradinė mokykla. Į ją 1867 m. perkelti evangelikų reformatų parapijos mokyklos mokiniai. Radviliškiečių noro mokytis neužgesino net 1905 m. Nemunėlio Radviliškį ištikęs gaisras. Jau 1908 m. čia atkurta valdinė pradinė mokykla. Ir šiandien Nemunėlio Radviliškio pagrindinėje mokykloje aidi vaikų balsai. 1936 m. Nemunėlio Radviliškyje pastatytas gelžbetoninis tiltas per Apaščią[3].

2006 m. patvirtintas Nemunėlio Radviliškio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19191924 m. Nemunėlio Radviliškio valsčiaus centras Biržų-Pasvalio apskritis
19241950 m. Biržų apskritis
19501995 m. Nemunėlio Radviliškio apylinkės centras Biržų rajonas
1995 Nemunėlio Radviliškio seniūnijos centras Biržų rajono savivaldybė


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1859 m. ir 2011 m.
1859 m. 1897 m.sur.[4] 1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.
193 637 890 646 384 210
1979 m.sur. 1980 m.[6] 1986 m.[7] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
405 400 826 835 729 566


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Netoliese esančiuose Jasiškiuose 1884 m. gimė Adomas Šernas, kunigas, literatas, vertėjas, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios superintendentas. Iš Jasiškių sodžiaus kilę ir 1918 m. Nepriklausomybės akto signataras, vėliau IV-osios M. Šleževičiaus vyriausybės ministras be portfelio Jokūbas Šernas (1888−1926), veterinarijos gydytojas parazitologas, veterinarijos mokslų daktaras, buvęs Veterinarijos akademijos rektorius Jonas Čygas (1910-1959). Netoli nuo Nemunėlio Radviliškio esančiuose Dauguviečiuose − žymaus teatro režisieriaus ir dramaturgo Boriso Dauguviečio (1885−1949) tėviškė.

Nemunėlio Radviliškyje kunigavo istorikas, evangelikų reformatų spaudos leidėjas, Lietuvos reformacijos istorijos autorius Jonas Šepetys. 19591976 m. Nemunėlio Radviliškyje gyveno vyskupas Vincentas Sladkevičius (1920–2000).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I–XIII a., Lietuvoa TSR Mokslų akademijos istorijos institutas, Vilnius 1972 m.
  3. Šiaurės Lietuvos kultūros paveldas. Eligijus Juvencijus Morkūnas
  4. Первая всеобщая перепись населения Российской империи 1897 г. (rus.) 91 psl.
  5. Nemunėlio Radviliškis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 682 psl.
  6. Nemunėlio RadviliškisLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 139 psl.
  7. Algimantas Miškinis ir kt. Nemunėlio Radviliškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 197 psl.
  • Nemunėlio Radviliškis. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 739 psl.