Krinčinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Portal.svg
Krinčinas
2011 04 24Krinčinas05.JPG
Krincinoherbas.png

Krinčinas
Koordinatės 56°04′59″N 24°31′30″E / 56.083°N 24.525°E / 56.083; 24.525 (Krinčinas)Koordinatės: 56°04′59″N 24°31′30″E / 56.083°N 24.525°E / 56.083; 24.525 (Krinčinas)
Apskritis Panevėžio apskrities vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė Pasvalio rajono savivaldybė
Seniūnija Krinčino seniūnija
Gyventojų skaičius 461 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: KrinčinasVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Krinčìnas
Kilmininkas: Krinčìno
Naudininkas: Krinčìnui
Galininkas: Krinčìną
Įnagininkas: Krinčinù
Vietininkas: Krinčinè

Krinčinas – miestelis Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje, 8 km į šiaurės rytus nuo Pasvalio, Mūšos dešiniojo intako Jiešmens kairiajame krante. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-39055).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniūnija
Stogastulpis Krinčino 415 m. jubiliejui (aut. Virginijus Nudas)

1554 m. minimas Versmių, vėliau – Paversmių kaimas, 1568 m. Ldk Žygimanto Augusto privilegija padovanotas į Didžiąją Lietuvos Kunigaikštystę pabėgusiam Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės politiniam ir kariniam veikėjui Andrėjui Michailovičiui Kurbskiui; pavadintas Krinčinu, nors dokumentuose dar ilgai lygiagrečiai naudojamas ir lietuviškasis pavadinimas. Sūnus Dmitrijus Kurbskis 1611 m. įsteigė parapijinę mokyklą ir perstatė bei išpuošė bažnyčią, kurios kunigas minimas dar 1585 m. kovo 11 d. Upytės teismų knygoje, skyrė fundaciją bažnyčiai ir dotaciją bakalaurui. Mokykla veikė ir XVIII a. pabaigoje – XIX a. viduryje. Po Kurbskių Krinčiną valdė Podbereskiai, vėliau Karpiai ir kt.

1625 m. Krinčiną nusiaubė Švedijos kariuomenė. 1781 m. Krinčino klebonas, Kupiškio dekanas, Kuršo kanauninkas Jeronimas Šarkevičius pastatė naują mūrinę Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią, kuri tebestovi ir šiandien. 1792 m. Krinčinas gavo miesto teises. 18661872 m. Krinčino vikaras buvo, draudžiamosios lietuvių spaudos platintojus rėmė ir pats religinę literatūrą platino Antanas Vienažindys.

1916 m. įsteigta pradžios mokykla, 19451949 m. progimnazija, 1949–1993 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 1993 m. Krinčino Antano Vienažindžio pagrindinė mokykla.

19191950 m. Krinčinas buvo valsčiaus centras. 1940 m. įkurti kultūros namai, biblioteka. Po Antrojo pasaulinio karo Krinčino apylinkėse veikė Algimanto (vėliau Vyčio) apygardos Žaliosios rinktinės partizanai. 19501995 m. apylinkės centras, 1950–1992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė. Kolūkiui ilgą laiką vadovavo Jonas Čiulevičius. Pastatytas paštas, ambulatorija. [4]

2012 m. spalio 26 d. LR prezidentė patvirtino Krinčino herbą. [5]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19191950 m. Krinčino valsčiaus centras
1950–1995 m. Krinčino apylinkės centras
nuo 1995 m. Krinčino seniūnijos centras


Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dvibokštėje bazilikinėje vėlyvosios baroko formų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, pastatytoje 1782 m., yra paveikslų („Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“, kun. J. Šarkevičiaus portretas, abu XVIII a., „Nukryžiuotasis“ XIX a.), barokinė taurė (XVII a. – XVIII a.), monstrancija (XX a. pradžia); ant bažnyčios – vėjarodė (1781 m.).

  • Bažnyčios šventoriuje:
    • tvora su vartais, ant vartų XIX a. ornamentuotas kryžius,
    • koplytstulpis su Šv. Jono Nepomuko, Šv. Roko, Švč. Mergelės Marijos, Jėzaus Kristaus skulptūromis, XIX a. pabaiga,
    • istorizmo krypties varpinė, 1908 m.
  • Medinis vaistinės pastatas, 1929 m., dabar Eugenijaus ir Leonardo Matuzevičių memorialinis muziejus.
  • Į rytus nuo Krinčino yra Barklainių parkas.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Krinčinas įsikūręs kelių Papyvesiai-Gulbinėnai ir Pajiešmeniai-Daujėnai sankryžoje. Šalia kaimo yra Krinčino viensėdis.

Gatvė netoli bažnyčios
Matuzevičių memorialinis muziejus
Jiešmuo Krinčine
Vytauto Didžiojo ąžuolas, pasodintas 1930 m.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2011 m.
1865 m.*[3] 1866 m. 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.
198 81 155 386
297 (miestelyje)
89 (dvare)
314 293
1979 m.sur. 1985 m.[6] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
377 437 549 527 461 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaime gimė:

Krinčine gyveno:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Криничинъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 2 (3) : Кошбух — Прусик. С.-Петербургъ, 1906., 15 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Криничинъ. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 792 psl. (rus.)
  4. Krinčinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 60 psl.
  5. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=435802
  6. Kazys Misius ir kt. Krinčinas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 402 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Krinčinas. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 715 psl.
  • Krinčino pasakos / Sigitas Kruopis, dail. Ruslanas Luzanovas. – Panevėžys: Panevėžio sp., 2001. – 15 p.: iliustr. – ISBN 9955-412-41-0
  • Istorinės erdvės beieškant / Algimantas Krinčius. – Krinčinas, 2003–2008. – 3 d.: iliustr.
  • Senosios Krinčino bažnyčios knygos / Algimantas Krinčius. – Krinčinas, 2004–2009. – 19 d.
  • Krinčino senųjų kapinių kryžiai / Stasė Šeštakauskaitė. – Pasvalys: Pasvalio rajono savivaldybė, 2005. – 12 p.: iliustr.
  • Krinčinas – mano vaikystės miestas / Stanislava Kirailytė. – Utena: Utenos Indra, 2008. – 36 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-676-93-5
  • Krinčino kasdienybė: šis tas iš praeities, 1497–1944 / Algimantas Krinčius. – 2-asis leidimas. – Krinčinas, 2008. – 55 p.
  • Krinčinas DLK laikų dokumentuose / Algimantas Krinčius. – Panevėžys, 2011. – 511 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-694-99-1

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Blank-50px.png
Papyvesiai – 5 km
PASVALYS – 11 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Gulbinėnai – 8 km
Ličiūnai – 3 km