Nemunėlio Radviliškio valsčius

Koordinatės: 56°24′š. pl. 24°46′r. ilg. / 56.40°š. pl. 24.77°r. ilg. / 56.40; 24.77
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

56°24′š. pl. 24°46′r. ilg. / 56.40°š. pl. 24.77°r. ilg. / 56.40; 24.77

Nemunėlio Radviliškio valsčius
Laikotarpis: 19191950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Nemunėlio Radviliškis
Lietuva Lietuva
Biržų apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Biržų apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Biržų apskritis (1944–1950)

Nemunėlio Radviliškio valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje, pasienyje su Latvija. Centras – Nemunėlio Radviliškis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius įkurtas 1919 m., panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Biržų rajonui (9 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1923 m. [1] 235 7072 1675
1932 m. 216 7072 9 seniūnijos [2]
1949-01-01
(išsamiau)
229 9 apylinkės [3]

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[5] Apylinkė, 1949 m.[6]
Bėčiūnai Bėčiūnų seniūnija Bėčiūnų apylinkė
Bobėnai Bobėnų seniūnija Bobėnų apylinkė
Kašeliškiai Kašeliškių seniūnija Kašeliškių apylinkė
Kuldūnai Kuldūnų seniūnija Kuldūnų apylinkė
Leitiškiai Leitiškių seniūnija Leitiškių apylinkė
Nemunėlio Radviliškis Nemunėlio Radviliškio seniūnija Nemunėlio Radviliškio apylinkė
Svidžiai Svidžių seniūnija Svidžių apylinkė
Šleideriškis Šleideriškio seniūnija Šleideriškio apylinkė
Tabokinė Tabokinės seniūnija Tabokinės apylinkė
Iš viso: 9 seniūnijos 9 apylinkės

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1883 Dauguviečiai Lidija Dauguvietytė, pianistė 1955
1892 Jasiškiai Petras Ločeris, fotografas 1973
1893 Zasiškiai Juozas Lanskoronskis, karininkas 1980
1909 Leitiškiai Andrius Baltinis, kunigas 1975
1910 Jasiškiai Jonas Čygas, veterinaras 1959
1911 Ločiai Kostas Bėčius, agronomas 2005
1914 Šniūriškiai Petras Jašinskas, gydytojas 1986
1922 Dauguviečiai Elena Dauguvietytė-Kudabienė, aktorė ir režisierė 2003
1923 Nausėdžiai Stasys Briedis, agronomas 1998
1937 Ločiai Vilius Vytautas Bėčius, agronomas 2001
1938 Sklėriškis Felicijonas Konstantinas Fedaravičius, pedagogas, žurnalistas, poetas 2023

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  2. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 557–569 psl.
  3. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 18
  4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 559 psl.
  5. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 564 psl.
  6. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 19