Vabalninko valsčius
55°59′š. pl. 24°45′r. ilg. / 55.98°š. pl. 24.75°r. ilg.
| Vabalninko valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XVIII a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Vabalninkas, Čypėnai (1864?–1922) |
 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė | |
| Trakų vaivadija | Upytės apskritis (1722) |
 Rusijos imperija | |
| Kauno gubernija | Panevėžio apskritis (1861–1915) |
 Lietuva | |
| Biržų apskritis (1919–1940) | |
 Nacistinė Vokietija | |
| Ostlandas | Biržų apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga | |
| Lietuvos TSR | Biržų apskritis (1944–1950) |
Vabalninko valsčius (1861–1922 m. Čypėnų valsčius, rus. Чипянская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Vabalninkas, kurį laiką – Čypėnai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vabalninko valsčius minimas XVIII a. Vėl sudarytas 1861 m. kaip Čypėnų valsčius iš Vabalninko seniūnijos, Salamiesčio ir kitų dvarų teritorijų, sudarė 30 kaimų.[1] Priklausė Kauno gubernijai.[2] Pradžioje centras buvo Vabalninkas, tačiau po 1863 m. sukilimo perkeltas į Čypėnus. 1892 m. įkurta valsčiaus ligoninė.[3] 1915–1917 m. valdė vokiečių administracinė valdžia.
1919 m. liepos 2 d. buvo pertvarkytas Lietuvos administracinis padalijimas, Čypėnų valsčius priskirtas Biržų apskričiai. Čypėnų valsčius išliko, o 1922 m. centras perkeltas atgal į Vabalninką ir pervadintas Vabalninko valsčiumi. Jame tuo metu buvo 5 parapinės bažnyčios, 20 pradinių mokyklų, 30 seniūnijų.[4] 1947 m. dalis teritorijos perduota naujiems Kupreliškio valsčiui ir Geležių valsčiui. Vabalninko valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Vabalninko rajonui (9 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 9522 | 1067 kiemai [5] | 13 seniūnijų | 121 | |
| 1884 m. | 9625 | ||||
| 1901 m. | 13 398 | ||||
| 1923 m. (išsamiau) | 528 | 15 614 | 3323 | 224 gyvenvietės [6] | |
| 1932 m. | 507 | 18 seniūnijų [7] | |||
| 1934 m.[8] | 528 | 15 614 | |||
| 1949-01-01 (išsamiau) | 287 | 10 apylinkių [9] | |||
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Viršaičiai:
- P. Novakas, 1879–1882 m.
- Antanas Pavilionis, 1884–1886 m.
- Martynas Sarapas, 1886–1888 m.
- Povilas Gacevičius, 1888–1893 m.
- Antanas Valentėlis, 1893–1894 m.
- Jonas Levickas, 1894–1896 m.
- Kazimieras Gritė, 1896–1897 m.
- Antanas Paliulis, 1897–1899 m.
- Jurgis Galvanauskas, 1899–1901 m.
- Kazimieras Bučas, 1901–1905 m.
- Jonas Vosylis, 1905 m. lapkritis – 1906 m. sausis
- Konstantinas Muralis, 1906–1907 m.
- Jonas Čepulis, 1907–1908 m.
- Steponas Latvėnas, 1908–1914 m.
- Konstantinas Baniulis, 1914–1915 m.
- Antanas Aukštikalnis, 1932 m.[10]
Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1872 m. Čypėnų valsčių sudarė 22 seniūnijos: Bakšėnų, Čypėnų, Dumbliūnų, Gataučių, Girsteikių, Grincagalės, Gumbelių, Ilgalaukių, Jasiuliškių, Kadarų, Kupreliškio, Megonių, Meiliūnų, Meliūnų, Petrukiškio, Plikių, Remeikių, Stuburų, Svilių, Vabalninko, Vileišiškių ir Zasinyčių. 1884 m. jos sustambintos, liko 12. 1885 m. prijungta Stumbriškio valsčiaus Natiškių seniūnija. 1885–1915 m. valsčių sudarė 13 seniūnijų: Bakšėnų, Čypėnų, Gataučių, Girsteikių, Dumbliūnų, Ilgalaukių, Jasiuliškių, Kupreliškio, Natiškių, Petrukiškio, Plikių, Vabalninko ir Zasinyčių.
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[11] | Apylinkė, 1949 m.[12] |
|---|---|---|
| Alizava | Alizavos seniūnija | - |
| Bakšėnai | Bakšėnų seniūnija | - |
| Buožiai | Božių seniūnija | - |
| Čypėnai | Čypėnų seniūnija | Čypėnų apylinkė |
| Daršiškiai | Daršiškių seniūnija | - |
| Gataučiai | Gataučių seniūnija | Gataučių apylinkė |
| Jasiuliškiai | Jasiuliškių seniūnija | Jasiuliškių apylinkė |
| Kupreliškis | Kupreliškių seniūnija | - |
| Lebeniškiai | Lebeniškių seniūnija | Lebeniškių apylinkė |
| Meilūnai | Meilūnų seniūnija | Meilūnų apylinkė |
| Natiškiai | Natiškių seniūnija | Natiškių apylinkė |
| Račgaliai | Račgalių seniūnija | Račgalių apylinkė |
| Sabuliškiai | Sabuliškių seniūnija | - |
| Sodeliai | Sodelių seniūnija | - |
| Strazdžiai | Straždžių seniūnija | Strazdžių apylinkė |
| Šukionys | Šukionių seniūnija | Šukionių apylinkė |
| Vabalninkas | Vabalninko seniūnija | Vabalninko apylinkė |
| Žadeikiai | Žadaikių seniūnija | |
| Iš viso: | 18 seniūnijų | 10 apylinkių |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1866 | Natiškiai | Vincas Karoblis, teisininkas | 1939 |
| 1882 | Zizonys | Ernestas Galvanauskas, inžinierius, politinis veikėjas | 1967 |
| 1895 | Remeikiai | Juozas Daubaras, fotografas | 1982 |
| 1898 | Jasiuliškiai | Kazimieras Ječius, agronomas | 1961 |
| 1899 | Remeikiai | Leonardas Peseckas, lakūnas | 1976 |
| 1900 | Žadeikiai | Bronius Vaivada, karininkas, pedagogas | 1946 |
| 1902 | Savučiai | Stasys Paliulis, pedagogas, tautosakininkas | 1996 |
| 1905 | Zizonys | Gediminas Galva, ekonomistas | 1979 |
| 1906 | Antašava | Veronika Šleivytė, dailininkė | 1998 |
| 1908 | Šukionys | Juozas Kuprys, gydytojas | 1984 |
| 1915 | Plikiai | Antanė Kučinskaitė, kalbininkė | 2006 |
| 1920 | Gataučiai | Mamertas Indriliūnas, rašytojas, partizanas | 1945 |
| 1927 | Mieliūnai | Alfonsas Laučka, kalbininkas | |
| 1928 | Berniškiai | Antanas Balčiūnas, inžinierius | |
| 1938 | Repeniškis | Antanas Glemža, biochemikas | |
| 1939 | Putauskai | Jonas Strielkūnas, poetas, vertėjas | 2010 |
| 1942 | Baibokai | Adolfas Kaziliūnas, chemikas | |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kupiškėnų enciklopedija, I t. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006. T. I: A-J. ISBN 9955-624-62-0.
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- ↑ Vabalninkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-01-13).
- ↑ Šis tas Panevėžio Vabalninkų siaurojo geležinkelio klausimu. – „Lietuva“, 1923-12-05, psl. 5.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 26 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 51
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 557–569 psl.
- ↑ Vabalninko valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, III t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1934-1935. T. 3: Batoras–Bohatta, XII p., 1229 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 18
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 560 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 567–568 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 22