Vabalninko valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°59′š. pl. 24°45′r. ilg. / 55.98°š. pl. 24.75°r. ilg. / 55.98; 24.75

Vabalninko (Čypėnų) valsčius
XVIII a. – 1950 m.

Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Administracinis centras Vabalninkas,
Čypėnai (1864?–1922)
1722 m. Upytės apskritis
1861–1915 m. Panevėžio apskritis
1919–1922 m. Biržų apskritis
1922–1924 m. Biržų-Pasvalio apskritis
1924–1950 m. Biržų apskritis

Vabalninko valsčius (1861–1922 m. Čypėnų valsčius; rus. Чипянская волость) buvo šiaurės Lietuvoje. Centras – Vabalninkas, kurį laiką – Čypėnai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vabalninko valsčius minimas XVIII a. Vėl sudarytas 1861 m. kaip Čypėnų valsčius iš Vabalninko seniūnijos, Salamiesčio ir kitų dvarų teritorijų, sudarė 30 kaimų[1]. Pradžioje centras buvo Vabalninkas, tačiau po 1863 m. sukilimo perkeltas į Čypėnus. 19151917 m. valdė vokiečių administracinė valdžia.

1919 m. liepos 2 d. buvo pertvarkytas Lietuvos administracinis padalijimas, Čypėnų valsčius priskirtas Biržų apskričiai. Čypėnų valsčius išliko, o 1922 m. centras perkeltas atgal į Vabalninką ir pervadintas Vabalninko valsčiumi. 1947 m. dalis teritorijos perduota naujiems Kupreliškio valsčiui ir Geležių valsčiui.

Vabalninko valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Vabalninko rajonui (9 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Kiti teritoriniai vienetai Gyvenvietės
1884 m. 9625
1901 m. 13 398
1923 m.[2] 528 15614 3323
1949 m.[3]
(išsamiau)
287 10 apylinkių

Viršaičiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 18791882 m. – P. Novakas,
  • 18841886 m. – Antanas Pavilionis
  • 1886–1888 m. – Martynas Sarapas
  • 1888–1893 m. Povilas Gacevičius,
  • 1893–1894 m. – Antanas Valentėlis
  • 1894–1896 m. – Jonas Levickas
  • 1896–1897 m. – Kazimieras Gritė
  • 1897–1899 m. – Antanas Paliulis
  • 1899–1901 m. – Jurgis Galvanauskas
  • 1901–1905 m. – Kazimieras Bučas
  • 1905 m. lapkritį – 1906 m. sausį – Jonas Vosylis
  • 1906–1907 m. – Konstantinas Muralis
  • 1907–1908 m. – Jonas Čepulis
  • 1908–1914 m. – Steponas Latvėnas
  • 1914–1915 m. – Konstantinas Baniulis

Seniūnijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1872 m. Čypėnų valsčių sudarė 22 seniūnijos: Bakšėnų, Čypėnų, Dumbliūnų, Gataučių, Girsteikių, Grincagalės, Gumbelių, Ilgalaukių, Jasiuliškių, Kadarų, Kupreliškio, Megonių, Meiliūnų, Meliūnų, Petrukiškio, Plikių, Remeikių, Stuburų, Svilių, Vabalninko, Vileišiškių ir Zasinyčių.

1884 m. jos sustambintos, liko 12. 1885 m. prijungta Stumbriškio valsčiaus Natiškių seniūnija.

18851915 m. valsčių sudarė 13 seniūnijų: Bakšėnų, Čypėnų, Gataučių, Girsteikių, Dumbliūnų, Ilgalaukių, Jasiuliškių, Kupreliškio, Natiškių, Petrukiškio, Plikių, Vabalninko ir Zasinyčių.

Apylinkės 1949 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Asmuo Mirties metai
1866 Natiškiai Vincas Karoblis, teisininkas 1939
1882 Zizonys Ernestas Galvanauskas, inžinierius, politinis veikėjas 1967
1895 Remeikiai Juozas Daubaras, fotografas 1982
1898 Jasiuliškiai Kazimieras Ječius, agronomas 1961
1899 Remeikiai Leonardas Peseckas, lakūnas 1976
1900 Žadeikiai Bronius Vaivada, karininkas, pedagogas 1946
1902 Savučiai Stasys Paliulis, pedagogas, tautosakininkas 1996
1905 Zizonys Gediminas Galva, ekonomistas 1979
1906 Antašava Veronika Šleivytė, dailininkė 1998
1908 Šukionys Juozas Kuprys, gydytojas 1984
1915 Plikiai Antanė Kučinskaitė, kalbininkė 2006
1920 Gataučiai Mamertas Indriliūnas, rašytojas, partizanas 1945
1927 Mieliūnai Alfonsas Laučka, kalbininkas
1928 Berniškiai Antanas Balčiūnas, inžinierius
1938 Repeniškis Antanas Glemža, biochemikas
1939 Putauskai Jonas Strielkūnas, poetas, vertėjas 2010
1942 Baibokai Adolfas Kaziliūnas, chemikas

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kupiškėnų enciklopedija, I t. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006. T. I: A-J. ISBN 9955-624-62-0.
  2. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  3. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl.