Vabalninko valsčius
55°59′š. pl. 24°45′r. ilg. / 55.98°š. pl. 24.75°r. ilg.
Vabalninko valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: XVIII a. – 1950 m. | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Vabalninkas, Čypėnai (1864?–1922) |
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė | |
Trakų vaivadija | Upytės apskritis (1722) |
Rusijos imperija | |
Kauno gubernija | Panevėžio apskritis (1861–1915) |
Lietuva | |
Biržų apskritis (1919–1940) | |
Trečiasis Reichas | |
Ostlandas | Biržų apskritis (1941–1944) |
Sovietų Sąjunga | |
Lietuvos TSR | Biržų apskritis (1944–1950) |
Vabalninko valsčius (1861–1922 m. Čypėnų valsčius, rus. Чипянская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Vabalninkas, kurį laiką – Čypėnai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vabalninko valsčius minimas XVIII a. Vėl sudarytas 1861 m. kaip Čypėnų valsčius iš Vabalninko seniūnijos, Salamiesčio ir kitų dvarų teritorijų, sudarė 30 kaimų.[1] Priklausė Kauno gubernijai.[2] Pradžioje centras buvo Vabalninkas, tačiau po 1863 m. sukilimo perkeltas į Čypėnus. 1892 m. įkurta valsčiaus ligoninė.[3] 1915–1917 m. valdė vokiečių administracinė valdžia. 1919 m. liepos 2 d. buvo pertvarkytas Lietuvos administracinis padalijimas, Čypėnų valsčius priskirtas Biržų apskričiai. Čypėnų valsčius išliko, o 1922 m. centras perkeltas atgal į Vabalninką ir pervadintas Vabalninko valsčiumi. 1947 m. dalis teritorijos perduota naujiems Kupreliškio valsčiui ir Geležių valsčiui. Vabalninko valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Vabalninko rajonui (9 apylinkės).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1877 m. | 9522 | 1067 kiemai [4] | 13 seniūnijų | 121 | |
1884 m. | 9625 | ||||
1901 m. | 13 398 | ||||
1923 m. [5] | 528 | 15 614 | 3323 | ||
1932 m. | 507 | 15614 | 18 seniūnijų [6] | ||
1949-01-01 (išsamiau) |
287 | 10 apylinkių [7] |
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Viršaičiai:
- P. Novakas, 1879–1882 m.
- Antanas Pavilionis, 1884–1886 m.
- Martynas Sarapas, 1886–1888 m.
- Povilas Gacevičius, 1888–1893 m.
- Antanas Valentėlis, 1893–1894 m.
- Jonas Levickas, 1894–1896 m.
- Kazimieras Gritė, 1896–1897 m.
- Antanas Paliulis, 1897–1899 m.
- Jurgis Galvanauskas, 1899–1901 m.
- Kazimieras Bučas, 1901–1905 m.
- Jonas Vosylis, 1905 m. lapkritis – 1906 m. sausis
- Konstantinas Muralis, 1906–1907 m.
- Jonas Čepulis, 1907–1908 m.
- Steponas Latvėnas, 1908–1914 m.
- Konstantinas Baniulis, 1914–1915 m.
- Antanas Aukštikalnis, 1932 m.[8]
Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1872 m. Čypėnų valsčių sudarė 22 seniūnijos: Bakšėnų, Čypėnų, Dumbliūnų, Gataučių, Girsteikių, Grincagalės, Gumbelių, Ilgalaukių, Jasiuliškių, Kadarų, Kupreliškio, Megonių, Meiliūnų, Meliūnų, Petrukiškio, Plikių, Remeikių, Stuburų, Svilių, Vabalninko, Vileišiškių ir Zasinyčių. 1884 m. jos sustambintos, liko 12. 1885 m. prijungta Stumbriškio valsčiaus Natiškių seniūnija. 1885–1915 m. valsčių sudarė 13 seniūnijų: Bakšėnų, Čypėnų, Gataučių, Girsteikių, Dumbliūnų, Ilgalaukių, Jasiuliškių, Kupreliškio, Natiškių, Petrukiškio, Plikių, Vabalninko ir Zasinyčių.
Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[9] | Apylinkė, 1949 m.[10] |
---|---|---|
Alizava | Alizavos seniūnija | - |
Bakšėnai | Bakšėnų seniūnija | - |
Buožiai | Božių seniūnija | - |
Čypėnai | Čypėnų seniūnija | Čypėnų apylinkė |
Daršiškiai | Daršiškių seniūnija | - |
Gataučiai | Gataučių seniūnija | Gataučių apylinkė |
Jasiuliškiai | Jasiuliškių seniūnija | Jasiuliškių apylinkė |
Kupreliškis | Kupreliškių seniūnija | - |
Lebeniškiai | Lebeniškių seniūnija | Lebeniškių apylinkė |
Meilūnai | Meilūnų seniūnija | Meilūnų apylinkė |
Natiškiai | Natiškių seniūnija | Natiškių apylinkė |
Račgaliai | Račgalių seniūnija | Račgalių apylinkė |
Sabuliškiai | Sabuliškių seniūnija | - |
Sodeliai | Sodelių seniūnija | - |
Strazdžiai | Straždžių seniūnija | Strazdžių apylinkė |
Šukionys | Šukionių seniūnija | Šukionių apylinkė |
Vabalninkas | Vabalninko seniūnija | Vabalninko apylinkė |
Žadeikiai | Žadaikių seniūnija | |
Iš viso: | 18 seniūnijų | 10 apylinkių |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1866 | Natiškiai | Vincas Karoblis, teisininkas | 1939 |
1882 | Zizonys | Ernestas Galvanauskas, inžinierius, politinis veikėjas | 1967 |
1895 | Remeikiai | Juozas Daubaras, fotografas | 1982 |
1898 | Jasiuliškiai | Kazimieras Ječius, agronomas | 1961 |
1899 | Remeikiai | Leonardas Peseckas, lakūnas | 1976 |
1900 | Žadeikiai | Bronius Vaivada, karininkas, pedagogas | 1946 |
1902 | Savučiai | Stasys Paliulis, pedagogas, tautosakininkas | 1996 |
1905 | Zizonys | Gediminas Galva, ekonomistas | 1979 |
1906 | Antašava | Veronika Šleivytė, dailininkė | 1998 |
1908 | Šukionys | Juozas Kuprys, gydytojas | 1984 |
1915 | Plikiai | Antanė Kučinskaitė, kalbininkė | 2006 |
1920 | Gataučiai | Mamertas Indriliūnas, rašytojas, partizanas | 1945 |
1927 | Mieliūnai | Alfonsas Laučka, kalbininkas | |
1928 | Berniškiai | Antanas Balčiūnas, inžinierius | |
1938 | Repeniškis | Antanas Glemža, biochemikas | |
1939 | Putauskai | Jonas Strielkūnas, poetas, vertėjas | 2010 |
1942 | Baibokai | Adolfas Kaziliūnas, chemikas |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kupiškėnų enciklopedija, I t. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006. T. I: A-J. ISBN 9955-624-62-0.
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- ↑ Vabalninkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-01-13).
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 26 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 557–569 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 18
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 560 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 567–568 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 22