Vabalninko valsčius
Koordinatės: 55°59′š. pl. 24°45′r. ilg. / 55.98°š. pl. 24.75°r. ilg.
| Vabalninko (Čypėnų) valsčius | ||
|---|---|---|
| ||
  | ||
| Valstybė |  Lietuva
| |
| Administracinis centras | Vabalninkas, Čypėnai (1864?–1922) | |
| 1722 m. | Upytės apskritis | |
| 1861–1915 m. | Panevėžio apskritis | |
| 1919–1922 m. | Biržų apskritis | |
| 1922–1924 m. | Biržų-Pasvalio apskritis | |
| 1924–1950 m. | Biržų apskritis | |
Vabalninko valsčius (1861–1922 m. Čypėnų valsčius; rus. Чипянская волость) buvo šiaurės Lietuvoje. Centras – Vabalninkas, kurį laiką – Čypėnai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vabalninko valsčius minimas XVIII a. Vėl sudarytas 1861 m. kaip Čypėnų valsčius iš Vabalninko seniūnijos, Salamiesčio ir kitų dvarų teritorijų, sudarė 30 kaimų[1]. Pradžioje centras buvo Vabalninkas, tačiau po 1863 m. sukilimo perkeltas į Čypėnus. 1915–1917 m. valdė vokiečių administracinė valdžia.
1919 m. liepos 2 d. buvo pertvarkytas Lietuvos administracinis padalijimas, Čypėnų valsčius priskirtas Biržų apskričiai. Čypėnų valsčius išliko, o 1922 m. centras perkeltas atgal į Vabalninką ir pervadintas Vabalninko valsčiumi. 1947 m. dalis teritorijos perduota naujiems Kupreliškio valsčiui ir Geležių valsčiui.
Vabalninko valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Vabalninko rajonui (9 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Kiti teritoriniai vienetai | Gyvenvietės |
| 1884 m. | 9625 | ||||
| 1901 m. | 13 398 | ||||
| 1923 m.[2] | 528 | 15614 | 3323 | ||
| 1949 m.[3] (išsamiau) |
287 | 10 apylinkių | |||
Viršaičiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1879–1882 m. – P. Novakas,
- 1884–1886 m. – Antanas Pavilionis
- 1886–1888 m. – Martynas Sarapas
- 1888–1893 m. Povilas Gacevičius,
- 1893–1894 m. – Antanas Valentėlis
- 1894–1896 m. – Jonas Levickas
- 1896–1897 m. – Kazimieras Gritė
- 1897–1899 m. – Antanas Paliulis
- 1899–1901 m. – Jurgis Galvanauskas
- 1901–1905 m. – Kazimieras Bučas
- 1905 m. lapkritį – 1906 m. sausį – Jonas Vosylis
- 1906–1907 m. – Konstantinas Muralis
- 1907–1908 m. – Jonas Čepulis
- 1908–1914 m. – Steponas Latvėnas
- 1914–1915 m. – Konstantinas Baniulis
Seniūnijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1872 m. Čypėnų valsčių sudarė 22 seniūnijos: Bakšėnų, Čypėnų, Dumbliūnų, Gataučių, Girsteikių, Grincagalės, Gumbelių, Ilgalaukių, Jasiuliškių, Kadarų, Kupreliškio, Megonių, Meiliūnų, Meliūnų, Petrukiškio, Plikių, Remeikių, Stuburų, Svilių, Vabalninko, Vileišiškių ir Zasinyčių.
1884 m. jos sustambintos, liko 12. 1885 m. prijungta Stumbriškio valsčiaus Natiškių seniūnija.
1885–1915 m. valsčių sudarė 13 seniūnijų: Bakšėnų, Čypėnų, Gataučių, Girsteikių, Dumbliūnų, Ilgalaukių, Jasiuliškių, Kupreliškio, Natiškių, Petrukiškio, Plikių, Vabalninko ir Zasinyčių.
Apylinkės 1949 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Čypėnų apylinkė
- Gataučių apylinkė
- Jasiuliškių apylinkė
- Lebeniškių apylinkė
- Meiliūnų apylinkė
- Natiškių apylinkė
- Račgalių apylinkė
- Strazdžių apylinkė
- Šukionių apylinkė
- Vabalninko apylinkė
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1866 | Natiškiai | Vincas Karoblis, teisininkas | 1939 |
| 1882 | Zizonys | Ernestas Galvanauskas, inžinierius, politinis veikėjas | 1967 |
| 1895 | Remeikiai | Juozas Daubaras, fotografas | 1982 |
| 1898 | Jasiuliškiai | Kazimieras Ječius, agronomas | 1961 |
| 1899 | Remeikiai | Leonardas Peseckas, lakūnas | 1976 |
| 1900 | Žadeikiai | Bronius Vaivada, karininkas, pedagogas | 1946 |
| 1902 | Savučiai | Stasys Paliulis, pedagogas, tautosakininkas | 1996 |
| 1905 | Zizonys | Gediminas Galva, ekonomistas | 1979 |
| 1906 | Antašava | Veronika Šleivytė, dailininkė | 1998 |
| 1908 | Šukionys | Juozas Kuprys, gydytojas | 1984 |
| 1915 | Plikiai | Antanė Kučinskaitė, kalbininkė | 2006 |
| 1920 | Gataučiai | Mamertas Indriliūnas, rašytojas, partizanas | 1945 |
| 1927 | Mieliūnai | Alfonsas Laučka, kalbininkas | |
| 1928 | Berniškiai | Antanas Balčiūnas, inžinierius | |
| 1938 | Repeniškis | Antanas Glemža, biochemikas | |
| 1939 | Putauskai | Jonas Strielkūnas, poetas, vertėjas | 2010 |
| 1942 | Baibokai | Adolfas Kaziliūnas, chemikas | |
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kupiškėnų enciklopedija, I t. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006. T. I: A-J. ISBN 9955-624-62-0.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl.