Biržų valsčius
| Biržų valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1861 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Biržai, Medeikiai (1877?–1915) |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Panevėžio apskritis (1861–1915) |
 Lietuva
| |
| Biržų apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Biržų apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Biržų apskritis (1944–1950) |
Biržų valsčius (rus. Биржанская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje, pasienyje su Latvija. Centras – Biržai, kurį laiką – Medeikiai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius įkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.[1] 1905 m. Biržų valsčiaus valstiečiai, reaguodami į Didžiojo Vilniaus seimo nutarimus, susirinkę nutarė:[2]
- Valdžiai jokių mokesčių nemokėti.
- Dabartinius mokytojus pašalinti ir į jų vietą pasamdyti kitus.
- Seną valsčiaus teismą pakeisti kitu.
- Atsisakyti vežioti caro valdžios paštą.
- Į kariuomenę jaunuolių neleisti.
- Į jokias valdžios įstaigas nesikreipti ir su valdžios paskirtais valdininkais jokių reikalų neturėti.
1923 m. valsčiui priklausė 214 gyvenamųjų vietovių.[3] 1947 m. dalis teritorijos perduota Parovėjos valsčiui. Biržų valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Biržų rajonui (7 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 12419 | 974 kiemai [4] | 12 seniūnijų | 233 | |
| 1923 m.[5] | 499 | 12 961 | 2826 | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
209 | 7 apylinkės [6] | |||
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[7] |
|---|---|
| Anglininkai | Anglininkų apylinkė |
| Dirvonakiai | Dirvonakių apylinkė |
| Geidžiūnai | Geidžiūnų apylinkė |
| Klausučiai | Klausučių apylinkė |
| Naujikai | Naujikų apylinkė |
| Ripeikiai | Ripeikių apylinkė |
| Sodeliškiai | Sodeliškių apylinkė |
| Iš viso: | 7 apylinkės |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1795 | Neciūnai | Kazimieras Kristupas Daukša, kalbininkas | 1865 |
| 1818 | Astravas | Stepas Jurevičius, tautodailininkas | 1893 |
| 1843 | Mažutiškiai | Stanislovas Dagilis, poetas | 1915 |
| 1871 | Vaitkūnai | Povilas Jakubėnas, knygnešys | 1953 |
| 1873 | Kratiškiai | Jonas Baronas, pedagogas, gamtininkas | 1952 |
| 1893 | Iškonys | Kazys Ladiga, karininkas | 1941 |
| 1896 | Beržiniai | Julius Janonis, poetas | 1917 |
| 1900 | Meškalaukis | Antanas Breimelis, karininkas | 1950 |
| 1904 | Šlepščiai | Jonas Dagys, ekonomistas | 1983 |
| 1905 | Šlepščiai | Jokūbas Dagys, skulptorius, poetas | 1989 |
| 1907 | Kilučiai | Stasys Krikščikas, agronomas | 1993 |
| 1909 | Deikiškiai | Antanas Kučas, dailininkas | 1989 |
| 1912 | Pauperiai | Otilija Kaluževičienė, cirko artistė | |
| 1914 | Ruobežiai | Jonas Kalvanas, vyskupas | 1995 |
| 1943 | Ageniškis | Vladislovas Ivaška, fizikas | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- ↑ Lietuvos istorijos chrestomatija. 1861 – 1990-03-11. – Kaunas, 1993, p. 72.
- ↑ Biržų valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, III t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1934-1935. T. 3: Batoras–Bohatta, XII p., 1242 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 25 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 18
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 18–19