Biržų valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Koordinatės: 56°12′š. pl. 24°46′r. ilg. / 56.20°š. pl. 24.76°r. ilg. / 56.20; 24.76

Biržų valsčius
Laikotarpis: 18611950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Biržai,
Medeikiai (1877?–1915)
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Panevėžio apskritis (1861–1915)
Lietuva Lietuva
Biržų apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Biržų apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Biržų apskritis (1944–1950)

Biržų valsčius (rus. Биржанская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje, pasienyje su Latvija. Centras – Biržai, kurį laiką – Medeikiai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius įkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.[1] 1905 m. Biržų valsčiaus valstiečiai, reaguodami į Didžiojo Vilniaus seimo nutarimus, susirinkę nutarė:[2]

  1. Valdžiai jokių mokesčių nemokėti.
  2. Dabartinius mokytojus pašalinti ir į jų vietą pasamdyti kitus.
  3. Seną valsčiaus teismą pakeisti kitu.
  4. Atsisakyti vežioti caro valdžios paštą.
  5. Į kariuomenę jaunuolių neleisti.
  6. Į jokias valdžios įstaigas nesikreipti ir su valdžios paskirtais valdininkais jokių reikalų neturėti.

1923 m. valsčiui priklausė 214 gyvenamųjų vietovių.[3] 1947 m. dalis teritorijos perduota Parovėjos valsčiui. Biržų valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Biržų rajonui (7 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 12419 974 kiemai [4] 12 seniūnijų 233
1923 m. [5] 499 12 961 2826
1932 m. 460 13000 14 seniūnijų [6]
1949-01-01
(išsamiau)
209 7 apylinkės [7]

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[9] Apylinkė, 1949 m.[10]
Ageniškis Ageniškio seniūnija -
Anglininkai Unglininkų seniūnija Anglininkų apylinkė
Dirvonakiai Dirvonakių seniūnija Dirvonakių apylinkė
Geidžiūnai Geidžiūnų seniūnija Geidžiūnų apylinkė
Juodžioniai Juodžionių seniūnija -
Klausučiai Klausučių seniūnija Klausučių apylinkė
Lyglaukiai Lyglaukių seniūnija -
Mažutiškiai Mažutiškių seniūnija -
Naujikai Naujikų seniūnija Naujikų apylinkė
Obelaukiai Obelaukių seniūnija -
Punduriai Pundurių seniūnija -
Ripeikiai Ripeikių seniūnija Ripeikių apylinkė
Sodeliškiai Sodeliškių seniūnija Sodeliškių apylinkė
Užušiliai Užušilių seniūnija -
Iš viso: 14 seniūnijų 7 apylinkės

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1795 Neciūnai Kazimieras Kristupas Daukša, kalbininkas 1865
1818 Astravas Stepas Jurevičius, tautodailininkas 1893
1843 Mažutiškiai Stanislovas Dagilis, poetas 1915
1871 Vaitkūnai Povilas Jakubėnas, knygnešys 1953
1873 Kratiškiai Jonas Baronas, pedagogas, gamtininkas 1952
1893 Iškonys Kazys Ladiga, karininkas 1941
1896 Beržiniai Julius Janonis, poetas 1917
1900 Meškalaukis Antanas Breimelis, karininkas 1950
1904 Šlepščiai Jonas Dagys, ekonomistas 1983
1905 Šlepščiai Jokūbas Dagys, skulptorius, poetas 1989
1907 Kilučiai Stasys Krikščikas, agronomas 1993
1909 Deikiškiai Antanas Kučas, dailininkas 1989
1912 Pauperiai Otilija Kaluževičienė, cirko artistė
1914 Ruobežiai Jonas Kalvanas, vyskupas 1995
1943 Ageniškis Vladislovas Ivaška, fizikas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
  2. Lietuvos istorijos chrestomatija. 1861 – 1990-03-11. – Kaunas, 1993, p. 72.
  3. Biržų valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, III t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1934-1935. 3: Batoras–Bohatta, XII p., 1242 psl.
  4. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 25 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 557–569 psl.
  7. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 18
  8. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 558 psl.
  9. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 561–562 psl.
  10. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 18–19