Pereiti prie turinio

Parovėja

Koordinatės: 56°14′46″š. pl. 24°51′40″r. ilg. / 56.246°š. pl. 24.861°r. ilg. / 56.246; 24.861 (Parovėja)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apie kaimą Papilio seniūnijoje žr. Parovėja (Papilys).
Parovėja
{{#if:299
Parovėja nuo Medeikių
Parovėja
Parovėja
56°14′46″š. pl. 24°51′40″r. ilg. / 56.246°š. pl. 24.861°r. ilg. / 56.246; 24.861 (Parovėja)
Apskritis Panevėžio apskrities vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė Biržų rajono savivaldybės vėliava Biržų rajono savivaldybė
Seniūnija Parovėjos seniūnija
Gyventojų (2021) 265
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Paróvėja
Kilmininkas: Paróvėjos
Naudininkas: Paróvėjai
Galininkas: Paróvėją
Įnagininkas: Paróvėja
Vietininkas: Paróvėjoje

Parovėja – kaimas Biržų rajono savivaldybėje, į šiaurės rytus nuo Biržų (pakeliui į Medeikius) prie Rovėjos upės. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Veikia biblioteka (nuo 1954 m.), paštas (LT-41068), kultūros namai (nuo 1989 m.), buvusi Parovėjos mokykla. Šio kaimo garbei choreografės Tamaros Kalibataitės sukurtas sceninis šokis pavadintas „Parovėjos suktiniu“.

Parovėja nuo Biržų girios

Parovėja yra vandenvardinis vietovardis, priešdėlio pa- vedinys iš upės vardo Rovėja.[2]

„Kolūkiečių draugas“, 1951 m.

Istoriniuose šaltinuose Parovėja pirmą kartą paminėta apie 1520 m. Parovėjos dvaras buvo vienas seniausių Radvilų palivarkų. 1526 m. Biržų vietininkas Aleksandras Tarnovskis atidavė Parovėją Vilniaus kaštelionui Jurgiui Radvilai. 1528 m. dvarų surašymo dokumentuose nurodyta, kad Biržų Parovėjoje buvo 24 baudžiaunininkai, 6 bajorų tarnybos ir 100 miestelėnų.

1613 m. netoli Parovėjos parinkta vieta Radvilų žvėrynui ir pradėta jį įrengti. Jame sumedžiotų laukinių žvėrių mėsa buvo vaišinami į Biržus atvykę garbingi svečiai. 1697 m. Parovėja paminėta kaip valsčiaus centras. 1817 m. pastatyta koplyčia.[3] 1906 m. rugsėjo 17 d. Parovėjos valstiečiai sudegino dvaro rūmus.

1928 m. įkurta pradžios mokykla. 1931 m. geologas Mykolas Skvereckis Parovėjoje vykdė dolomitų paieškas. Ankstyvuoju sovietmečiu leistas laikraštis „Kolūkiečių draugas“. 1954 m. atidaryta Parovėjos biblioteka, 1956 m. – felčerių-akušerių punktas. 1989 m. vasario 11 d. duris atvėrė naujieji kultūros namai.[4]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1585 m. Upytės valsčius ?
1697 m. Parovėjos valsčiaus centras ?
19191923 m. Biržų valsčius Biržų-Pasvalio apskritis
19241947 m. Biržų apskritis
19471950 m. Parovėjos valsčiaus centras
19501954 m. ? Biržų rajonas
19541995 m. Parovėjos apylinkė (1954–1978 ir po 1989 jos centras)
1995 Parovėjos seniūnijos centras Biržų rajono savivaldybė


Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[5] 1923 m.sur.[6] 1959 m.sur. 1970 m.sur.[7] 1979 m.sur.[8] 1986 m.[9]
118 85
(dvare)
254 273 317 370
1989 m.sur.[10] 2001 m.sur.[11] 2011 m.sur.[12] 2021 m.sur.[13] - -
373 402 329 265 - -

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaime gimė:

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  3. Emilis Jokūbas Trečiokas. Biržų kalendorius
  4. Laima Ramutėnienė. Parovėjos seniūnija Archyvuota kopija 2016-03-12 iš Wayback Machine projekto.
  5. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  9. Parovėja. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 307
  10. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  11. Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Aplinkinės gyvenvietės

NEMUNĖLIO RADVILIŠKIS – 19 km
MEDEIKIAI – 4 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
BIRŽAI – 9 km Papilys – 18 km