Biržų apskritis

←

1915 – 1950 m.

→

Apskritis XX a. tarpukariu

Administracinis centras

Biržai (1924–1950),
Pasvalys (1919–1924)

1915–1917 m.

Oberostas

1918–1941 m.

Lietuva

1941–1945 m.

Panevėžio krašto apygarda

1945–1950 m.

Lietuvos TSR

Biržų apskritis (1919 m. Pasvalio apskritis, 1919–1924 m. Biržų-Pasvalio apskritis) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas šiaurės Lietuvoje, gyvavęs 1915–1950 m. Centras – Biržai, 1919–1924 m. – Pasvalys.

Istorija

1915 m. pabaigoje Biržų apskritį (vok. Kreis Birshi arba Kreis Birsche) sudarė vokiečių okupacinė valdžia. 1916–1918 m. apskritis priklausė Oberosto Lietuvos sričiai. 1919 m. prijungta Joniškėlio apskritis, taip pat atiteko dalis buvusios Panevėžio apskrities. Pagal 1919 m. liepos 1 d. įstatymą apskrities centras buvo Pasvalys ir apskritis įvardyta kaip Pasvalio apskritis,^[1] tačiau jau lapkričio 1 d. apskrities centras perkeltas į Biržus ir ji pervadinta Biržų apskritimi.^[2] Nepaisant to, dar kelerius metus ji vadinta dvigubai – Biržų-Pasvalio apskritimi (tokia apskritis minima ir 1923 m. gyventojų surašyme). Ir tik 1924 m. pabaigoje apskrities įstaigos buvo perkeltos iš Pasvalio į Biržus.^[3] 1919–1940 m. buvo Lietuvos Respublikos, nuo 1940 m. – LTSR administracinis-teritorinis vienetas. 1941–1944 m. įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės srities Panevėžio krašto apygardą.

Budbergio valsčius 1923 m. perduotas Latvijai mainais už Palangą, 1926 m. Pumpėnų ir Pušaloto valsčiai perduoti Panevėžio apskričiai, Žeimelio valsčius – Šiaulių apskričiai. 1934 m. apskričiai atiteko dalis Panemunio valsčiaus iš Rokiškio apskrities (21 gyvenvietė).^[4] 1947 m. Pasvalio, Daujėnų, Joniškėlio, Krinčino ir Vaškų valsčiai bei Pasvalys perduoti naujai sudarytai Pasvalio apskričiai.

1950 m. birželio 20 d. Biržų apskritis pertvarkyta į Biržų rajoną (31 apylinkė), dalis teritorijos perduota Pandėlio (7 apylinkės), Pasvalio (9 apylinkės) ir Vabalninko (15 apylinkių) rajonams.^[5]

Savivaldybės istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1919 m.			12 valsčių: Biržų valsčius, Čypėnų valsčius, Daujėnų valsčius, Joniškėlio valsčius, Krinčino valsčius, Kvetkų valsčius, Pabiržės valsčius, Papilio valsčius, Pasvalio valsčius, Suosto valsčius, Vaškų valsčius, Žeimelio valsčius
1923-09 (išsamiau)	3268	115 186	14 valsčių: Biržų valsčius, Daujėnų valsčius, Joniškėlio valsčius, Krinčino valsčius, Nemunėlio Radviliškio valsčius, Pabiržės valsčius, Papilio valsčius, Pasvalio valsčius, Pumpėnų valsčius, Pušaloto valsčius, Saločių valsčius, Vabalninko valsčius, Vaškų valsčius, Žeimelio valsčius, 1 miestas: Biržai	1612 gyvenviečių:^[6] 1 miestas (Biržai), 13 miestelių (Daujėnai, Joniškėlis, Krinčinas, Nemunėlio Radviliškis, Pabiržė, Papilys, Pasvalys, Pumpėnai, Pušalotas, Saločiai, Vabalninkas, Vaškai, Žeimelis), 775 kaimai, 11 bažnytkaimių, 235 dvarai ir palivarkai, 554 vienkiemiai, 23 kitos gyvenvietės
1932 m.	2578	97 037	11 valsčių ir 113 seniūnijų ^[7]
1934 m.^[4]	2710	104 437	11 valsčių	1 miestas
1939 m.	2724	111 000
1940 m.			11 valsčių:^[8] Biržų valsčius, Daujėnų valsčius, Joniškėlio valsčius, Krinčino valsčius, Nemunėlio Radviliškio valsčius, Pabiržės valsčius, Papilio valsčius, Pasvalio valsčius, Saločių valsčius, Vabalninko valsčius, Vaškų valsčius
1942 m.		95 500
1949-01-01 (suskirstymas)	1913		8 valsčiai ir 63 apylinkės ^[9]	1 miestas: Biržai 1 miesto tipo gyvenvietė: Likėnai
1950-01-19			62 apylinkės ^[10]

Valsčiai

Biržų apskrities valsčiai 1919–1950 m.:

Valsčius	Laikotarpis	Centras
Biržų valsčius	1919–1950	Biržai
Budbergio valsčius	1919–1923	Budbergis
Čypėnų valsčius	1919–1922	Čypėnai
Daujėnų valsčius	1919–1947	Daujėnai
Joniškėlio valsčius	1919–1947	Joniškėlis
Krinčino valsčius	1919–1947	Krinčinas
Kupreliškio valsčius	1947–1950	Kupreliškis
Kvetkų valsčius	1919	Kvetkai
Nemunėlio Radviliškio valsčius	1919–1950	Nemunėlio Radviliškis
Pabiržės valsčius	1919–1950	Pabiržė
Papilio valsčius	1919–1950	Papilys
Parovėjos valsčius	1947–1950	Parovėja
Pasvalio valsčius	1919–1947	Pasvalys
Pumpėnų valsčius	1919–1926	Pumpėnai
Pušaloto valsčius	1919–1925	Pušalotas
Saločių valsčius	1919–1950	Saločiai
Suosto valsčius	1919	Suostas
Vabalninko valsčius	1922–1950	Vabalninkas
Vaškų valsčius	1919–1947	Vaškai
Žeimelio valsčius	1919–1926	Žeimelis

Žemėlapiai

Apskritis 1918 m. Oberosto žemėlapyje
Apskritis XX a. tarpukario žemėlapyje

Literatūra

Biržų apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 259
Biržų apskritis. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 209
Biržų apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (internetinė versija).

Šaltiniai

↑ LR apskričių sienų ir jų centrų įstatymas (pasirašė prezidentas, ministras pirmininkas ir ministrų kabineto reikalų vedėjas). Kaunas, 1919 m. liepos 1 d. // „Vyriausybės žinios“, 1919-07-26, nr. 9, psl. 7.
↑ Apskričių Sienų ir jų Centrų Įstatymo papildymas. // „Vyriausybės žinios“, 1919-11-24, nr. 15, psl. 3.
↑ Biržai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 677 psl.
↑ ^4,0 ^4,1 Biržų apskritis. Lietuviškoji enciklopedija, III t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1934-1935. T. 3: Batoras–Bohatta, XII p., 1221 psl.
↑ Biržų apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 237 psl.
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 25
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 557–569 psl.
↑ Savivaldybių žinynas (Lietuvos miestų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 18
↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10

[1] LR apskričių sienų ir jų centrų įstatymas (pasirašė prezidentas, ministras pirmininkas ir ministrų kabineto reikalų vedėjas). Kaunas, 1919 m. liepos 1 d. // „Vyriausybės žinios“, 1919-07-26, nr. 9, psl. 7.

[2] Apskričių Sienų ir jų Centrų Įstatymo papildymas. // „Vyriausybės žinios“, 1919-11-24, nr. 15, psl. 3.

[3] Biržai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 677 psl.

[le-4] 4,0 ^4,1 Biržų apskritis. Lietuviškoji enciklopedija, III t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1934-1935. T. 3: Batoras–Bohatta, XII p., 1221 psl.

[5] Biržų apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 237 psl.

[6] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 25

[7] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 557–569 psl.

[8] Savivaldybių žinynas (Lietuvos miestų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51

[9] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 18

[10] LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]