Jaguaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šis straipsnis apie gyvūną. Apie automobilių gamintoją skaitykite straipsnyje „Jaguar“.
Panthera onca
Jaguaras (Panthera onca)
Jaguaras (Panthera onca)
Apsaugos būklė

Beveik nykstantys (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Plėšrieji žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Carnivora)
Šeima: Katiniai
(Wikispecies-logo.svg Felidae)
Pošeimis: Didžiosios katės
(Wikispecies-logo.svg Pantherinae)
Gentis: Panteros
(Wikispecies-logo.svg Panthera)
Rūšis: Jaguaras
(Wikispecies-logo.svg Panthera onca)
Mokslinis pavadinimas
Panthera onca
Linnaeus, 1758
Jaguaro paplitimo arealas
Jaguaro paplitimo arealas

Jaguaras (lot. Panthera onca, angl. Jaguar, vok. Jaguar) – katinių (Felidae) šeimos plėšrus žinduolis.[2] Ilgis – 150-180 cm. Svoris 55-100 kg (patelės), 68-136 kg (patinai). Kailis rausvai gelsvas su juodomis žiediškomis dėmėmis. Gyvena Pietų ir Centrinėje Amerikoje. Kaip ir kitos didžiosios katės (išskyrus snieginį leopardą), gali riaumoti. Išgyvena iki 25 metų. Dėl tinkamų gyvenimui vietų mažėjimo gresia išnykimas.[3]

Suaugę jaguarai gyvena pavieniui, išskyrus poravimosi laikotarpį. Medžioklės plotas priklauso nuo grobio gausos. Jei jo daug, užtenka nedidelio ploto. Jei mažai, teritorija gali apimti net 500 km².

Jaguaras – saugomas gyvūnas, nes dažnai nukenčia nuo medžioklės dėl kailio.

Maistas ir medžioklė[taisyti | redaguoti kodą]

Jaguarai gerai laipioja medžiais, bet medžioja ant žemės ir dažniausiai naktį. Nedidelius atstumus gali bėgti labai greitai. Medžiojantis jaguaras nusižiūri auką ir stengiasi prie jos priartėti. Tuomet staiga puola. Medžioja kone viską – nuo pelės iki elnio. Gyvūnas gerai plaukia, jo grobiu gali tapti varlės, žuvys, vėžliai, net aligatorių jaunikliai. Kartais užpuola naminius gyvulius. Sumedžiojęs didesnį grobį, pirma nusitempia į slėptuvę. Likučius užkasa, kad galėtų pasisotinti vėliau.

Dauginimasis[taisyti | redaguoti kodą]

Vienoje vadoje būna nuo 1 iki 4 jauniklių, sveriančių kiek mažiau nei kilogramą. Gimsta akli ir kurti, praregi po dviejų savaičių. Būdami 6 mėnesių, lydi motiną medžioklėje. Motina jauniklius prižiūri 2 metus. Lytinė branda – nuo 3 metų. Poruojasi visus metus. Nėštumas trunka 100-110 dienų.

Kultūroje[taisyti | redaguoti kodą]

Ikikolumbinėse Pietų ir Centrinės Amerikos civilizacijose jaguaras buvo jėgos ir galios simbolis. Anduose jaguaro kultas buvo labiausiai išplitęs Čavino ir Močės kultūrose. Jis dažnai vaizduotas močikų keramikoje. Mezoamerikoje jaguaro kultą panašiu metu kaip ir Čavinas išvystė olmekai. Jie kūrė skulptūras ir motyvus, kuriuose buvo vaizduojamas žmogus-jaguaras. Iš olmekų jaguaro garbinimas persidavė actekams ir majams. Majai jaguarą (b'alam) laikė tarpininku tarp žmogaus ir dievų, dvasinių jėgų pranašu. Actekai jį vaizdavo kaip karį ir valdovą, geriausiems actekų kariams buvo suteikiamas jaguaro kario titulas. Actekų mitologijoje jaguaras buvo galingo dievo Teskatlipokos totemas.

Jaguaro kario piešinys

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "IUCN Red List - Panthera onca." IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2012-10-26.
  2. Jaguaras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 472-473 psl.
  3. Pendragon B., Winkler N., 2011. The family of cats—delineation of the feline basic type. Journal of Creation, 25(2): 118-124.}}


Commons-logo.svg Vikiteka: Jaguaras – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka