Čiapasas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Čiapasas
Chiapas
Čiapaso vėliava Čiapaso herbas
Chiapas en México.svg
Laiko juosta: (UTC-6)
------ vasaros: (UTC-5)
Valstybė: Meksikos vėliava Meksika
Administracinis centras: Tustla Gutjeresas
Gyventojų (2005): 4 293 400
Plotas: 74 211 km²
Tankumas (2005): 58 žm./km²
ISO 3166-2: MX-CHP

Čiapasas (isp. Chiapas) – valstija pietryčių Meksikoje. Ribojasi su Oašaka ir Verakrusu vakaruose, su Tabasku šiaurėje, su Gvatemala rytuose. Pietvakarius skalauja Ramiojo vandenyno Tehuantepeko įlanka. Sostinė – Tustla Gutjeresas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Čiapase esančios Čiapa de Korso archeologinės radimvietės radiniai rodo, kad teritorija gyvenama jau nuo 1400 m. pr. m. e. Čiapaso džiunglėse klestėjo Majų civilizacija. VI a. majai įkūrė garsiąją Palenkę. Apie 800 mūsų eros metus iš šiaurės atkeliavę mange kalbomis kalbantys čiapanekai užkariavo vietinius zokių ir majų miestus. XVI a. Čiapasą kolonizavo ispanai ir prijungė prie Naujosios Ispanijos vicekaralystės. 1823 m. teritoriją aneksavo Meksika, tačiau į ją pretenzijas reiškė ir Centrinės Amerikos Federacija. Čiapasas buvo kultūriškai menkai kolonizuotas, didelę įtaką turėjo vietinės indėnų bendruomenės, kurios rengdavo sukilimus. 1917 m. Meksikos valdžia suteikė indėnams bendruomenių savivaldos teisę (ejido). 1994 m. valstijoje susikūrė separatistinis Sapatistų judėjimas, ginantis indėnų ir skurdžiųjų teises.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Čiapasas skirstomas į penkias gamtines zonas: džiungles, aukštumas, centrinį slėnį, Siera Madrę ir Sokonuską. Džiunglių sritis driekiasi šiaurėje, Usumasintos baseine. Čia tebegyvena vietinės indėnų bendruomenės, tačiau miškai sparčiai kertami. Toliau į pietus prasideda aukštumų sritis, o už jos – Grichalvos upės slėnis, kuriame įsikūrusi valstijos sostinė. Grichalvos upė patvenkta keletu didelių tvenkinių. Toliau kyla Čiapaso Siera Madrės kalnai, su veikiančiais ugnikalniais (Takana, 4092 m). Galiausiai vandenyno pakrantėje driekiasi Sokonusko lygumų sritis.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Majų piramdė Bonampake

Čiapaso etninė sudėtis: 55 % metisai, 40 % indėnai (dauguma majų kilmės: cociliai, celtaliai, tocholabaliai, čoliai). Daugiau nei trečdaliui valstijos gyventojų ispanų kalba nėra gimtoji. Dauguma gyventojų susitelkę Grichalvos slėnyje, aukštumose ir Sokonuske.

Didžiausi miestai (tūkst. gyventojų):

Lankytinos vietos[taisyti | redaguoti kodą]

Meksikos valstijos Flag of Mexico.svg

Aguaskaljentesas | Chaliskas | Čiapasas | Čihuahua | Durangas | Gereras | Guanachuatas | Idalgas | Jukatanas | Kampečė | Keretaras | Kintana Roo | Koahuila | Kolima | Meksikas | Mičoakanas | Morelosas | Najaritas | Nuevo Leonas | Oachaka | Žemutinė Pietų Kalifornija | Puebla | Sakatekas | San Luis Potosi | Sinaloa | Sonora | Tabaskas | Tamaulipasas | Tlaskala | Verakrusas | Žemutinė Kalifornija