Paprastasis kranklys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Kranklys)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Corvus corax
Paprastasis kranklys (Corvus corax)
Paprastasis kranklys (Corvus corax)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Passeriformes)
Šeima: Varniniai
(Wikispecies-logo.svg Corvidae)
Gentis: Corvus
(Wikispecies-logo.svg Corvus)
Rūšis: Paprastasis kranklys
(Wikispecies-logo.svg Corvus corax)
Binomas
Corvus corax
Linnaeus, 1758
Paprastojo kranklio paplitimo arealas
Paprastojo kranklio paplitimo arealas

Paprastasis kranklys (lot. Corvus corax, angl. Common Raven, pranc. Grand Corbeau, vok. Kolkrabe, rus. Ворон/Voron) – varninių (Corvidae) šeimos paukštis. Dar kitaip vadinamas krankliu, juodvarniu, varnu, krankiu, kruku.

Išvaizda[taisyti | redaguoti kodą]

Tai viena didžiausių žvirblinių paukščių būrio rūšis, gerokai didesni už varną. Už paprastusius kranklius žvirblinių paukščių būryje nežymiai didesni tik storasnapiai krankliai. Nuo kovo skiriasi dydžiu ir pleišto pavidalo uodega. Abu porelės nariai juodi, melsvo metalo blizgesio. Snapas ir kojos juodos. Jaunikliai juodi, matiniai. Subrendusio kranklio kūno ilgis 54-69 cm, išskėstų sparnų tarpugalių atstumas 115–160 cm (Europos populiacijos patinėlių vidutiniškai 144–160 cm, patelių 124–138 cm), patinėlių kūno svoris 1100–1560 g arba vidutiniškai 1383 g, patelių 798–1315, arba vidutiniškai 1085 gramų. Užfiksuotas paprastųjų kranklių mažiausias kūno svoris 690 gramų, didžiausias – 2 kg.

Elgsena[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje sėslus paukštis, kartais klajoja. Veisimuisi pasirenka nedidelius miškelius, labiausiai mėgsta pušynus. Gyvena poromis. Pavasarį mėgsta gainiotis ore, krisdami žemyn suglaudę sparnus vartaliojasi, retkarčiais sklando. Mėgsta tupėti medžių viršūnėse, ant įvairių kuolų. Balsas šaržus „kroo-kroo“ ar „kruk-kruk“.

Pradeda veistis gana anksti. Lizdus krauna jau vasario mėnesį lapuočių medžiuose, aukštuose stulpuose. Lizdo pagrindą suka iš storesnių šakų, ant viršaus kloja plonesnes. Pačią gūžtą iškloja sausa žole, gyvūnų plaukais, vilnomis. Tame pačiame lizde peri kelerius metus, todėl jis būna gana didelis. Lizdui suirus, gretimame medyje krauna kitą. Deda dažniausiai 5 žalsvus, išmargintus rusvais bei juosvais taškais, dėmelėmis ir brūkšneliais kiaušinius. Peri patelė 20-23 dienų. Kartais ją pavaduoja patinas. Po 40-43 dienų jaunikliai palieka lizdą.

Kranklio kranksėjimas

Mityba[taisyti | redaguoti kodą]

Paprastieji krankliai minta gyvūninės kilmės maistu: dvėseliena, neretai gaudo įvairius paukščius ir smulkius žinduolius. Užpuola gervių, naminių paukščių lizdus. Kartais jų pačių lizduose apsigyvena sketsakalis, pelėsakalis, startsakalis ir kt. Rūšis paplitusi nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Taip pat gyvena Šiaurės Amerikoje, Šiaurės Afrikoje. Lietuvoje gana gausus.

Įprastai paprastieji krankliai gyvena apie 10-15 metų (retai iki 40 m.).

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Paprastasis kranklys – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka