Nariuotakojai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Arthropoda | ||||
|---|---|---|---|---|
 Paprastoji skorpionmusė (Panorpa communis) |
||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||
|
Nariuotakojai (Arthropoda) – gausiausias rūšių skaičiumi gyvūnų karalystės tipas. Nariuotakojai – kosmopolitai, paplitę visame pasaulyje, išskyrus Antarktidos ledynus. Tai trisluoksniai, bilateraliniai gyvūnai, turintys segmentuotą kūną. Segmentai gali susilieti (oligomerizacija) ir sudaryti atskiras kūno dalis. Išsivysto nariuotos galūnės, vyksta raumenų diferenciacija (išsivysto skersaruožiai raumenys): atsiranda išorinis chitininis skeletas (egzoskeletas), apsaugantis nuo įvairaus poveikio, be to, prie jo prisitvirtina raumenys. Tarpus tarp organų užpildo miksocelis, susidaręs susiliejus pirminei bei antrinei kūno ertmėms. Pasižymi tobulomis virškinimo, kvėpavimo, šalinimo, kraujotakos, nervų, endokrinine ir lytine sistemomis bei sudėtingu vystymusi (būdingos įvairios lervinės stadijos).
Nariuotakojų kūnas skirstomas į atskiras dalis: galvą, krūtinę ir pilvelį. Kai kurių nariuotakojų galvos bei krūtinės segmentai susilieja ir virsta galvakrūtine. Kūną dengia kieta kutikula, sudaryta iš artimo celiuliozei junginio – chitino.
Nariuotakojų kraujotakos sistema atvira. Nugarinėje kūno pusėje yra gerai išsivysčiusi širdis. Kraujas vadinamas hemolimfa, kuri teka ne tik kraujagyslėmis, bet ir kūno ertmėmis (sinusais, lakūnomis). Virškinimo sistema sudaryta iš priekinės, vidurinės ir užpakalinės žarnos. Į vidurinę žarną atsiveria virškinimo liaukos. Užpakalinė žarna užsibaigia analine anga. Kvėpavimo sistema labai įvairi ir priklauso nuo gyvenimo būdo. Dauguma smulkiųjų nariuotakojų kvėpavimo organų neturi ir kvėpuoja visu kūno paviršiumi per plonytę kutikulą. Vandenyje gyvenančios rūšys turi žiaunas ar jų funkcijas atliekančias galūnes, o sausumoje – vėduoklinius plaučius ar trachėjas. Šalinimo sistemą sudaro Malpigijaus vamzdeliai ar koksalinės liaukos, kurias turi žemesnieji nariuotakojai. Nervų sistemą sudaro pilvo nervų grandinėlė, aplinkryklinis žiedas ir trijų skyrių smegenys. Reguliavimo funkcijas atlieka ir vidaus sekrecijos liaukos. Lytinė sistema išsivysčiusi skirtingai. Dauginasi tik lytiniu būdu. Dažnas lytinis dimorfizmas.
| Vėžiagyviai | Voragyviai | Vabzdžiai |
 |
 |
 |
| Vėžys: Kojų skaičius – 10, Kūnas: galvakrūtinė ir pilvelis, Akių skaičius – 2 sudėtinės, Sparnų – nėra | Šienpjovys: Kojų skaičius – 8, Kūnas: galvakrūtinė ir pilvelis, Akių skaičius – 8 paprastos, Sparnų – nėra | Vabalas: Kojų skaičius – 6, Kūnas: galva, krūtinė ir pilvelis, Akių skaičius – 2 sudėtinės, Sparnų – 2 poros |
[taisyti] Nariuotakojų skirstymas
- Potipis. Vėžiagyviai (Crustacea). Šiam potipiui priskiriami kvėpuojantys žiaunomis vandens nariuotakojai ar artimi jiems sausumoje gyvenantys šio tipo gyvūnai. Jiems būdingos 2 poros antenų, o burnos organus sudaro trys poros pakitusių galūnių, pora mandibulių ir 2 poros maksilių.
- Klasė. Žiaunakojai (Branchiopoda)
- Klasė. Kirmėliniai vėžiagyviai arba remipedijos (Remipedia)
- Klasė. Cefalokaridai (Cephalocarida)
- Klasė. Žandakojai (Maxillopoda)
- Klasė. Kiautavėžiai (Ostracoda)
- Klasė. Aukštesnieji vėžiagyviai (Malacostraca)
- Potipis. Šimtakojai (Myriapoda)
- Klasė. Skolopendrelės (Symphyla)
- Klasė. Trišakaūsiai (Pauropoda)
- Klasė. Dviporiakojai (Diplopoda)
- Klasė. Lūpakojai (Chilopoda)
- Potipis. Šešiakojai (Hexapoda)
- Klasė. Vabzdžiai (Insecta)
- Klasė. Entognatha
- Potipis. Cheliceriniai (Chelicerata). Kūną sudaro galvakrūtinė (prosoma) ir pilvelis (opistosoma). Pirmoji galvakrūtinės galūnių pora vadinama cheliceromis, antroji – pedipalpais, o likusios – vaikščiojamosiomis. Cheliceromis gyvūnai gaudo, žudo bei smulkina grobį. Būdingos 4 poros vaikščiojamųjų galūnių. Tai sausumos, rečiau jūriniai gyvūnai.
- Klasė. Voragyviai (Arachnida)
- Klasė. Kardauodegiai (Xiphosura)
- Klasė. Jūrų vorai (Pycnogonida)
- Klasė. †Skorpionvėžiai (Eurypterida)
